Apie trėmimus

Sužinoti ir aprašyti masinių trėmimų priežastis, vietas, žmones, jų darbo ir gyvenimo sąlygas.
Tremtis, ištrėmimas, egzilis – asmens ar tam tikros kategorijos asmenų išvarymas į kitą šalį arba kitą vietovę draudžiant sugrįžti arba gresiant įkalinimo ar mirties bausmei grįžimo atveju.
Lietuvos gyventojų trėmimai 1940–1952 m. buvo Sovietų Sąjungos aukščiausios vadovybės nutarimais vykdytos masinės okupuotos Lietuvos Respublikos gyventojų deportacijos į atokias Sovietų Sąjungos vietoves, tarp jų daug to meto politikų, visuomenės veikėjų, tautos šviesuolių, taip pat ir vaikų.
Tremtyje išgyveno daugiau kaip du trečdaliai tremtinių, o iki 1960 m. apie 80 tūkst. sugrįžo į Lietuvą. Paskutiniesiems tremtiniams į Lietuvą leista grįžti 1963 m. Panašūs gyventojų trėmimai vyko Latvijoje, Estijoje ir kitose Sovietų Sąjungos dalyse. Pagerbiant trėmimų aukas birželio 14 d. Lietuvoje minima Gedulo ir vilties diena.
Trėmimais buvo siekiama pašalinti iš Lietuvos aktyviausias, sąmoningiausias ir okupantams opozicines gyventojų grupes ir ištisus sluoksnius, atimti ir užvaldyti jų turtą, įbauginti lietuvių tautą ir užgniaužti bet kokį pasipriešinimą okupaciniam rėžimui. Kartu Sovietų Sąjungos valdžia siekė pakeisti krašto gyventojų sudėtį, o tuo pačiu nutautinti ir sovietizuoti Lietuvą.
Tremtiniai buvo priverstinai apgyvendinti netinkamose vietovėse, specialiose tremties vietose, bendruose barakuose ar žeminėse. Formaliai kartais tremties laikas būdavo nustatytas 10 ar 20 metų, tačiau dažniausiai buvo tremiama visam laikui.
Stengdamiesi išsigelbėti nuo mirties, kai kurie tremtiniai bėgdavo į Lietuvą, pakeliui buvo suimami, įkalinami, paskui vėl grąžinami į tremties vietas. Tik nedaugeliui sėkmingai pavykdavo pasiekti gimtinę.
DARBO SĄLYGOS
Žmonės buvo įdarbinti kasyklose, miško kirtimo, medienos paruošų, statybos, žvejybos ir kitose įmonėse. Darbo ir gyvenimo sąlygos tremtyje buvo labai sunkios, ypač atšiauriuose kraštuose. Tremtiniai nuolat kentė šaltį, badą, komendantų ir administracijos vadovų patyčias. Dėl blogų gyvenimo sąlygų, epidemijų, bado sirgo ir mirė daug tremtinių, ypač vaikų ir pagyvenusių žmonių.
IGARKA
Dauguma lietuvių dirbo miško pramonės kombinate: rąstų ir lentų sandėliuose, lentpjūvėse, stalių dirbtuvėse, garažuose, prieplaukoje. Ardė sielius, pjovė lentas ir kartu su rąstais krovė į baržas, laivus. Dirbo 2 –...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!