Apie neorganinius junginius. Biologija 

ZnCuNiCoFeMnCrVTiSc
DbRf*AcRaFr
BiPbTlHgAuPtIrOsReWTaHf*LaBaCs
SnCdAgPdRhRuTcMoNbZrYSr
GaK
AlMgNa
BeLi
IIA
RnAt
XeI
KrBrSe
ArClSP
NeFONC
HeH
0
VIIAVIAVAIVAIIIA
IA
Periodinė elementų sistema
Elementai
Metalai Pusmetaliai Nemetalai
Rūgštinės savybės stiprėja
UnMtHsBhSgDbRf*Ac
RnAtPoBiTlHgAuPtIrOsReWTaHf*La
XeITeSbInCdAgPdRhRuTcMoNbZrY
KrBrSeAsGeGaCuNiCoFeMnCrVTiSc
ArClSPSi
Pb
Sn
Zn
AlIBIBVIIVIIVIIVIIBVIBVBIVBIIIB
NeFONCB
Ra
Ba
Sr
Ca
Mg
Be
Fr
Cs
Rb
K
Na
Li
HeIIAH
0
VIIAVIAVAIVAIIIA
IA
Periodinė elementų sistema
Metalai
šarminiai šarminių žemių amfoteriniai
Junginiai
Oksidai
ExOy
Bazės
Mex(OH)y
Rūgštys
HxRy
Druskos
MexRy
Elementai reaguodami sudaro junginius Oksidai
Oksidai – elementų junginiai su deguonimi
Skirstomi:
• Inertiniai (druskų nesudarantys) NO, CO
• Druskas sudarantys
1) baziniai MeO Na2O, CaO, Fe2O3
2) rūgštiniai EO SO2, SO3, P2O5
3) amfoteriniai Al2O3, ZnO, PbO, SnO
Rūgštiniai oksidai (RO)
Fizikinės savybės
Agregatinė būsena:
• dujiniai (d) – NO2, CO2, SO2
• skysti (s) – N2O3, SO3
• kieti (k) – SiO2, P2O5, N2O5
Tirpsta vandenyje, išskyrus SiO2 (smėlis)
Baziniai oksidai (BO)
Fizikinės savybės
• Visi baziniai oksidai yra kietos
medžiagos
• IA ir IIA grupių metalų oksidai (išskyrus
MgO) tirpsta vandenyje.
2
Amfoteriniai oksidai (AmfO)
• Tai amfoterinių metalų (Al, Zn, Sn, Pb)
junginiai su deguonimi, turintys ir
rūgštinių, ir bazinių savybių.
• Visi amfoteriniai oksidai yra kietos,
netirpstančios vandenyje medžiagos.
Rūgštys
Tai junginiai, sudaryti iš vandenilio
katijonų ir rūgšties liekanos anijonų.
Skirstomos:
• Pagal disociacijos laipsnį (žr. lentelę)
1) stipriosios, α ≥ 30 % HNO3, H2SO4, HCl
2) silpnosios, α < 30 % H2CO3, H3PO4
• Pagal sudėtį
1) deguoninės H3PO4, H2SiO3
2) bedeguonės HCl, HF, H2S
Rūgščių, hidroksidų (bazių) ir druskų 0,1 mol/l
tirpalų disociacijos laipsniai (α) %
2 .10-7H2O
0,007HCN
0,01H3BO3
0,07H2S
0,17H2CO3 (CO2
. H2O)
1,3CH3COOH
20H2SO3 (SO2
. H2O)
27H3PO4
58H2SO4
85HF
90HI
90HBr
91HCl
92HNO3
α %Rūgštys
35-45Me2+A2- (CuSO4)
60-70Me3
+A3- (K3PO4)
arba Me3+A3
- (AlCl3)
70-80Me2
+A2- (K2SO4)
arba Me2+A2
- (BaCl2)
80-90Me+A- (KCl)
1,3NH3
. H2O (NH4OH)
Druskos
19Ca(OH)2
84NaOH
89KOH
α%Bazės
Rūgščių disociacija/jonizacija
• Stiprių rūgščių
HCl →H+ + Cl-
H2SO4 → H+ + HSO4
- (I pakopa)
HSO4
– H+ + SO4
2- (II pakopa grįžtamoji)
• Silpnų rūgščių
H2SO3 H+ + HSO3
- (I pakopa)
HSO3
– H+ + SO3
2- (II pakopa)
→
←
→
←
→
←
Cheminės savybės
Reaguoja:
1. su metalais (plačiau – 4 lab. darbas)
Zn + 2HCl→
2. su BO
CaO + 2HCl →
3. su B
Reakcijos tarp rūgščių ir hidroksidų (bazių) vadinamos neutralizacijos reakcijomis
KOH + HCl →KCl + H2O
4. su druskomis, jei po reakcijos išsiskiria dujos arba susidaro netirpi
medžiaga.
DĖMESIO: anglies arba sulfito rūgštis suskyla į oksidą (CO2 arba SO2) ir
vandenį.
Na2SO3 + H2SO4 → Na2SO4 + H2SO3
5. Kai kurios rūgštys skyla
H2CO3 → CO2 + H2O
Hidroksidai (bazės)
Tai junginiai, sudaryti iš metalo katijonų ir
hidroksilo (OH-) grupių anijonų
Skirstomos:
• Pagal tirpumą (žr. tirpumo lentelę)
1) netirpiosios Fe(OH)2, Cu(OH)2
2) tirpiosios NaOH, NH3· H2O
• Pagal disociacijos laipsnį (žr. disoc. lentelę)
1) stipriosios,α ≥ 30 % NaOH, KOH,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!