Apie feodalizmą

savo ruožtu įsipareigodavo saugoti vasalą, rūpintis juo ir niekam neleisti jo skriausti. Pasidavęs senjoro globai, vasalas gaudavo iš jo kokią nors nuosavybę, dažniausiai žemės. Ši vadinta beneficija ir buvo skiriama už karinę tarnybą iki gyvos galvos be teisės ją perduoti paveldėtojams. Ilgainiui senjoro vasalui perleista žemė imta vadinti feodu. Nuo IX a. ėmė plisti paprotys feodus paveldėti. Apskritai, visa stambiųjų feodalų, (pavyzdžiui, karaliaus, grafo ir pan.) valdos buvo suskaidytos į dvi dalis. Viena dalis sudarė tiesioginę nuosavybę – domeną. Ji suteikdavo savininkui teisę reikalauti rentos iš priklausomų valstiečių. Kita dalis būdavo išdalintą vasalams ir suteikdavo teisę reikalauti iš jų ištikimybės ir tarnybos. Laikui bėgant tokie paprasti santykiai susipynė, tapo sudėtingesni. Vasalai galėdavo savo valdas perleisti kitiems, savo vasalams. Didieji žemvaldžiai, sustiprinę savo ekonominę ir karinę galią, galėjo tapti nepriklausomi nuo karaliaus — vyriausiojo senjoro. Į šią sistemą įsijungė ir Bažnyčia. Ji iš didikų bei valstiečių irgi gaudavo žemių už įvairias paslaugas ir galėdavo jas perleisti kitiems. Ilgainiui beneficija imtos vadinti dvasininkams duodamos žemės, lenu – didikams (grafams, hercogams), feodu – smulkesniems dvarininkams, riteriams. Kai kuriuose kraštuose (Skandinavijoje, Šveicarijoje) ši sistema nepaplito dėl gamtinių ar kitų priežasčių. Kiti feodalizmą supranta kaip socialinius ir ekonominius žemvaldžių (senjorų) ir žemės naudotojų (vasalų) santykius. Kartais feodalizmo samprata dar labiau susiaurinama, apibrėžiant ją kaip tam tikrus socialinius ir ekonominius žemvaldžių ir tiesioginių gamintojų valstiečių santykius. Šiuo atveju sąvoka „feodalizmas“ aprėpia įvairių visuomenės gyvenimo sričių visumą, ji suprantama kaip „feodalinė visuomenė“. Tokioje sampratoje svarbi vieta tenka prekariumams — privačių žemės valdų (alodų) savininkų raštams, kuriais prašyta galingesnių kaimynų pagalbos. Už suteikiamą pagalbą ankstesnis savininkas netekdavo nuosavybės teisės į žemę ir už naudojimąsi ja turėdavo atlikti prievoles, eiti lažą, mokėti duoklę. Jau frankų valdovai turėjo pasirūpinti savo kariaunos parama. Už tai jai buvo dalijamos žemės su joje gyvenančiais valstiečiais. Šie dažniausiai patys pasiduodavo su savo žemėmis didikams,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!