Anykščių šilelis. Gamta ir žmogus

ANYKŠČIŲ ŠILELIS I DALIS GAMTA IR ŽMOGUS „Vidunaktyj teip tyku, – kad girdi, kaip jaunas Lapas arba žiedelis ant šakelių kraunas; Girdi, kaip šakom šnibžda medžių kalba šventa, Kaip žvaigždelės plevena, gaili rasa krinta. Dėl to ir širdyj visos pajautos nutilsta, Ramum tykumu malda dūšia dangun kilsta. ​“ 1. Kaip sukuriamas ypatingos tylos vaizdas? ​ Ypatingos tylos vaizdas kuriamas kalbančiojo klausa – jis girdi kaip auga lapai ir žiedai, rasą krintant, žvaigždes sužibant danguj. Patiriama žmogaus ir gamtos vienovė. 2. Ką patiria žmogus tokiomis akimirkomis? ​ Žmogus ypatingos tylos akimirkomis patiria pilnatvę ir sielos ramybę. Tarsi jo siela kyla į dangų patyrusi tokią ramybę. 3. Kokiu nuoseklumu autorius pavaizduoja šventą dienos bylą? Išsirinkite meninės raiškos priemonių, įrodančių gamtos pasaulio gyvybingumą. ​ Autorius pradeda nuo ankstų rytą vaizduoti nuo rasos iškritimo. Ji tarsi pabudina visą šilą, o šilo žvėrelių nubudimui sekos nėra. Vaizdingi veiksmažodžiai: ten treška, stirna striuoksi, ten taukši Personifikacija: „Ėgi kukutis klausia savo pačią, sūnų <...>.“ Onomatopėjos: „Ėgi antys „pry! pry! pry!“ priskridę int liūną “ „Čia paupėj „ri-u! ri-u! ri-u!“ tilvikas sušuko“ Palyginimas: „Ir vis dūšion įsmenga – lyg Lietuvos dainos.“ 4. Kaip manote, kodėl autorius iš visų paukštelių ypač išskiria lakštingalą? Kuris lietuvių autorius taip pat išskyrė lakštingalos balsą? ​ Žavina lakštingalos kuklumas, paprastumas, giedojimas. Ji yra kaip pavyzdys žmogui. Tokią ją, neprilygstamą vaizdavo ir K. Donelaitis poemoje „Metai“. 5. Perskaitykite 170 – 176 eilutes ir paaiškinkite, kaip apibendrinama I poemos dalis. Kokios gamtos pasaulio savybės išryškinamos? Kokį žmogaus ir gamtos ryšį matome skaitydami? ​ „Tartum kožnas lapelis čilba, kliauga, šaukia, / Ir sutartinę taiso, ir teip gražiai dera: / Siaudžia tik, tartum siaudžia – rentavimo nėra. / Anei tų balsų ausis skyrium nepažįsta, / Lyg kad ant žalios pievos žolynai pražysta, / Ir visoki žiedeliai teip terp savęs pinas, – / Kad iš tolo tik regis gražus margumynas.“ Autorius apibendrina gamtą kaip neišskiriamą būtiną visumą. Žolynai, žiedai, paukščiai, gyvūnai, pievos susipina tarpusavy taip, kad „regis gražus margumynas“. Išryškinamas gamtos pasaulio vieningumas ir bendrumas, aktyvumas. Žmogui gamta kelią susijaudinimą ir yra grožio bei ramybės simbolis. 6. Įrodyti teiginį: ​Pirmojoje A. Baranausko poemos ,,Anykščių šilelis" dalyje kuriamas idealizuotas praeities šilelio vaizdas. ​10 sakinių (dešimtas sakinys pastraipos užsklanda). A. Baranauskas prabyla apie gamtos ir žmogaus dvasinio turtingumo ryšius. Jau pradžioje autorius apie gamtą, mišką kalba kaip apie prisiminimą, kuris yra tobulas: „Miškan, būdavo, eini – tai net akį veria; /

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!