Maždaug prieš 70 metų įvairiausi specialistai prognozavo, kad ateityje galiausiai įsigalės tik didelės, garsios, stiprios, galingos ir stambios įmonės. Iki 1970 metų būtent taip ir buvo, tačiau vėliau stambios įmonės buvo pradėtos visaip restruktūrizuoti, mažinant darbuotojų skaičių, siaurinant veiklos sritis, parduodant turto dalį, optimizuojant gamybą. Pagaliau, iki 2000 metų Europoje, Australijoje ir JAV smulkių įmonių skaičius išaugo kone dvigubai.
Tokie esminiai struktūriniai pokyčiai sąlygojo vis naujų specialistų – antreprenerių atsiradimą, nes įmonės buvo paskatintos ieškoti naujų idėjų, naujų darbo būdų, naujų pelningų veiklos sričių. Tada dar antrepreneriai buvo tapatinami su paprastais menedžeriais. Pačią antreprenerystės sampratą tiksliau apibrėžė Joseph Schumpeter, atskleidęs labai svarbius antreprenerystės bruožus – inovatoriškumą, verslumą. Jis teigė, jog inovacijos yra vienas iš svarbiausių uždavinių antrepreneriui. Antrepreneriais jis laikė ne tik verslo savininkus, bet ir tuos kurie vykdo antrepreneriškas funkcijas [4]. O XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje, įvairūs nestandartiniai vadybos sprendimai buvo pradėti vadinti inovacine vadyba, o šios vadybos realizavimas apibendrintas viena sąvoka - antrepreneryste, ypač tose organizacijose, smulkiajame versle, kur savininkas ir vadybininkas tas pats asmuo.
Labai reikšminga bei naudinga yra unikali savybė sukurti tai, kas anksčiau nebuvo sukurta, ir realizuoti rinkoje, orientuotis į galimybių paiešką, greitą jų panaudojimą ir rizikos valdymą. Tuo novatoriškas, antrepreneriškas verslas iš esmės skiriasi nuo tradicinio paremto vadybos dėsniais, kur apsiribojama patikėtų išteklių valdymu. [7] Taigi, antrepreneriai suranda idėją, dažniausiai neturi išteklių, bet jų ieško, idėjos pagrindu, kuria verslą. Antrepreneriškas elgesys sąlygoja bet kokio dydžio įmonių konkurencinius pranašumus. Tuo tarpu tradicinis verslininkas turi finansinius išteklius, savo kapitalą paprastai investuoja į jau veikiančią įmonę ir siekia gauti pelną. Bet greitai kintančioje ir kompleksinėje verslo aplinkoje tenka susidurti su naujais iššūkiais, kuriuos lemia bendrosios rinkos tendencijos: verslo globalizacija, hiperkonkurencija, sparti technologijų kaita, žinių ir informacinės visuomenės formavimasis [11]. Firmos, kurios nenaudoja antrepreneriškų veiklų, sumažina savo sėkmingos konkurencijos rinkoje tikimybę. Kitais žodžiais tariant, organizacija, siekdama išgyventi, turi tapti antrepreneriška....
Šį darbą sudaro 6956 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!