Antrasis pasaulinis karas (pristatymas)

Antrasis pasaulinis karas Sąvokos • Briano – Kelogo paktas (Paryžiaus paktas) – 1928 m. Bendroji sutartis, kuri uždraudė karą kaip nacionalinės politikos priemonę ir įpareigojo šalis taikiai spręsti tarptautinius ginčus • Ambasadorių konferencija - Antantės Aukščiausios Tarybos nutarimu sudarytas vykdomasis organas. 1919 - 1931 m. veikė Paryžiuje. Jis turėjęs prižiūrėti Versalio taikos sutarties nuostatų įgyvendinimą. Ambasadorių konferenciją sudarė Didžiosios Britanijos, Italijos ir Japonijos ambasadoriai Prancūzijoje bei Prancūzijos užsienio reikalų ministras, kuri kartu buvo ir konferencijos prezidentas. JAV ambasadorius turėjo stebėtojo teises, kadangi JAV Senatas neratifikavo Versalio sutarties ir nedalyvavo Tautų Sąjungos veikloje. Lokarno sutartys (1) • 1925 m. – Lokarno sutartys turėjo pripažinti nebekeičiamu pokarinį žemėlapį. Derybos dėl šių sutarčių vyko Lokarno mieste Šveicarijoje, o pasirašytos 1925 m. gruodžio 1 d. Londone. • Šiomis sutartimis Vokietija (Veimaro respublika) mainais už normalių diplomatinių santykių atstatymą, pripažino pokarinius Vakarų ir Centrinės Europos valstybių teritorinius pakitimus. • Vokietija žadėjo pripažinti Versalio sutarties teritorinius pakitimus, mainais prašydamas palengvinti Vokietijos diplomatinių santykių reabilitavimą. Lokarno sutartys (2) Svarbiausios sutartys buvo pasirašytos tarp Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos ir Italijos. • Pirmosios 3 pasižadėjo nepradėti viena prieš kitą karinių veiksmų • Didžioji Britanija ir Italija turėjo veikti tarsi garantas. Įvykus kariniui konfliktui tarp pirmų trijų valstybių, likusios turėjo padėti užpultąjai. Briano – Kelogo paktas • 1928 m. rugpjūčio 27 d. Paryžiuje buvo pasirašyta Bendroji sutartis dėl atsisakymo nuo karo (Briano-Kelogo arba Paryžiaus paktas) uždraudusi karą kaip nacionalinės politikos priemonę ir įpareigojusi taikiai spręsti tarptautinius ginčus. 1939 m. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui Briano-Kelogo pakte dalyvavo 63 valstybės, 17 iš jų pripažino agresoriaus apibrėžimą. SSRS ir Tautų Sąjunga 1934 m. SSRS įstojo į Tautų Sąjungą. 1939 m. lapkričio 30 d. sovietai užpuolė Suomiją (visomis savo žemės, oro ir laivyno pajėgomis) 1939 m. gruodžio 14 d. Tautų Sąjungos taryba pasmerkė SSRS veiksmus ir pašalino ją iš organizacijos, bei paragino savo nares remti Suomiją. Vokietijos narystė Tautų Sąjungoje • 1926 m. į Tautų Sąjungą buvo priimta Vokietija (protestuodama prieš Vokietijos priėmimą, TS paliko Brazilija) • 1933 m. Vokietija ir Japonija iš sąjungos išstojo. Tarptautinė situacija 1931 m. Japonija įsiveržė į Kiniją. 1933 m. Japonija išstoja iš Tautų Sąjungos. Vokietijos agresyvi politika: • 1936 m. užimta Reino zona • 1938 m. po grasinimų įvykdytas Austrijos anšliuzas • 1938 m. Miuncheno suokalbis (Anglija, Prancūzija, Italija ir Vokietija) pasirašė susitarimą, pagal kurį Vokietijai buvo atiduoti Sudetai ir visa Čekoslovakija (1939 03 15) • 1939 m. kovo 22 d. pateikiamas ultimatumas Lietuvai dėl Klaipėdos krašto • 1939 m. rugpjūčio 23 d. SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutartis SSRS sutartys XX a.4dešimtmetyje • 1939 08 23 – SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutartis (Molotovo – Ribentropo paktas) • 1939 09 28 – SSRS ir Vokietijos “Sienų nustatymo ir draugystės sutartis” (Lietuva atiteko SSRS įtakon, o Suvalkijos dalis –Vokietijai) • 1939 10 10 – SSRS ir Lietuvos draugystės ir savitarpio pagalbos sutartis (Lietuvoje įkurdinti RA daliniai, SSRS grąžino Vilnių: Lietuvos kariuomenė į sostinę įžengė tik spalio 28 d.) Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis SSRS vyriausybė ir Vokietijos vyriausybė, norėdamos stiprinti taiką tarp SSRS ir Vokietijos ir laikydamosios 1926 metais balandžio mėnesį sudarytos SSRS ir Vokietijos neutralumo sutarties pagrindinių reikalavimų, susitarė: • I. Abi Susitariančiosios šalys įsipareigoja susilaikyti nuo visokios prievartos, nuo visokių agresyvių veiksmų ir nepulti viena kitos tiek atskirai, tiek kartu su kitomis valstybėmis. •II. Jeigu viena iš Susitariančiųjų pusių taptų trečios valstybės karo veiksmų objektu, kita pusė jokia forma tai valstybei nepadės. •IV. Nė viena iš Susitariančių pusių nedalyvaus jokioje valstybių grupuotėje, tiesiogiai ar netiesiogiai nukreiptoje prieš kitą pusę. •VII. Sudaryti du originalai vokiečių ir rusų kalba Maskvoje 1939 metų rugpjūčio 23 dieną. Antrasis pasaulinis karas 1939 09 01 - 1945 09 02 1945 05 07/08 Vokietijos kapituliacija – karo Europoje pabaiga Pamokos asmenybės • Vinstonas Leonardas Čerčilis – Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas (1940-1945 m. ir gynybos ministras) • Franklinas Ruzveltas – JAV prezidentas 1933-1945m. ( 4 kadencijos) • Haris Trumenas – JAV prezidentas 1945-1953 m. • Viačeslavas Molotovas (tikroji pavardė Skriabinas) – SSRS užsienio reikalų ministras • Joachimas Ribentropas – Vokietijos užsienio reikalų ministras Karikatūra demaskuojanti Molotovo – Ribentropo paktą Pamokos sąvokos (1) • Keistasis karas – 1939 09 03 Didžioji Britanija ir Prancūzija paskelbė karą Vokietijai, bet karo veiksmų nesiėmė iki 1940 05 10 (kai Vokietija pradėjo karą prieš Prancūziją, Olandiją, Belgiją ir Liuksemburgą) • Barbarosos planas – Vokietijos karo su SSRS planas (patvirtintas 1940 m. pb.) • Žaibo karas – Vokietijos karo veiksmai (naudojant staigų puolimą šarvuota technika ir aviacija) Pamokos sąvokos (2) • Žiemos karas – SSRS karas su Suomija (1939 11 30 – 1940 03 13) • Didysis Tėvynės karas – Rusijos istorijoje Vokietijos – SSRS karas (1941 06 22 – 1945 05 08) • Lendlizas – 1941 m. JAV įstatymas, pagal kurį JAV teikė, skolino antifašistinėms valstybėms ginklus šaudmenis, karines medžiagas ir maistą • Holokaustas – masinis žydų tautos naikinimas Antrojo pasaulinio karo metais Antrojo pasaulinio karo priežastys • Vokietijos revanšistinė politika • Vokietijos siekimas sugriauti Versalio - Vašingtono sistemą • Ašies bloko (Vokietija, Japonija, Italija) susidarymas ir agresyvi užsienio politika • Ašies siekimas perdalinti pasaulį • Vakarų šalių nuolaidžiavimas Vokietijai • Hitlerio įsitikinimas, kad karas nevyks dviem frontais • Dviejų ideologijų (fašizmo ir komunizmo) susidūrimas • Nesėkmingos SSRS ir Vakarų šalių derybos • SSRS įtakos stiprėjimas • SSRS siekimas atkurti Rusijos imperijos sienas • Ginklavimosi varžybos “Hitleris ir Stalinas susitiko prie Lenkijos palaikų” (1939 m. rugsėjis) Karo etapai • 1939 09 01 – 1941 06 22 (Vokietijos įsiveržimas į Lenkiją – karo SSRS pradžia) • 1941 06 22 - 1943 vasaris - liepa ( karo SSRS pradžia – persilaužimas kare) • 1943/1944 vasaris – 1945 09 02 (Krymo Jaltos konferencija – Japonijos kapituliacija) Svarbiausieji karo įvykiai • 1941 m. pab. (mūšis prie Maskvos) – žaibo karo pabaiga • 1941 12 08 JAV ir Didžioji Britanija paskelbė karą Japonijai • 1942 liepa -1943 vasaris – Stalingrado mūšis (likviduotas Stalingrado “katilas”) • 1943 liepa – Kursko mūšis (didžiausias tankų mūšis kare) Stalingrado ir Kursko mūšiai – persilaužimas kare • 1944 birželio 6 d. – atidarytas antrasis frontas • 1944 antroje pusėje Vokietija neteko sąjungininkių Suomijos, Rumunijos, Bulgarijos • 1945 05 08/09 karo veiksmų Europoje pabaiga • 1943-1944 m. “šokinėjimas per salas”, 1945 pavasarį bonborduotas Tokijas, rugpjūčio 6 ir 9 Hirošima ir Nagasakis Antihitlerinės koalicijos kūrimasis • 1941 07 – SSRS ir Anglijos sutartis dėl bendrų veiksmų • 1941 08 17 – Atlanto chartija (JAV ir Anglija) • 1941 11 – JAV lendlizas Sovietų Sąjungai • 1942 Vašingtono JT deklaracija (JAV, SSRS, Anglija, Kanada, Kinija) Tarptautinės konferencijos Teherano (Irano) 1943 lapkričio pab. (Ruzveltas, Čerčilis, Stalinas) Krymo (Jaltos) 1945 vasario 4 -11 d. (Ruzveltas, Čerčilis, Stalinas) Potsdamo 1945 liepos 17 – rugpjūčio 2 d. (Trumenas, Etlis, Stalinas) JAV, SSRS ir Didžiosios Britanijos sąjunga prieš fašistinę Vokietiją Teherano konferencijos nutarimai • Pasirašoma deklaracija kovoti iki pergalės • Patvirtinamas siekimas įkurti JTO (po karo) • Atidaryti Antrą frontą iki 1944 m. gegužės • Rytinę Lenkijos sieną nustatyti pagal Kerzono liniją (1919 m. siena tarp Lenkijos ir Sovietų Rusijos), o Lenkijai atiduoti žemes vakaruose iki Oderio • Europą padalinti į dvi įtakos zonas – Vakarų ir SSRS • Lenkiją priskirti SSRS įtakos zonai Krymo konferencijos nutarimai • Sunaikinti nacizmą ir vokišką militarizmą • Nubausti karo nusikaltėlius • Okupuoti Vokietiją ir padalinti ją į 4 okupacines zonas • Įkurti JTO (vietoj Tautų Sąjungos) • Paskelbti karą Japonijai (iki gegužės) • Nagrinėtas Lenkijos sienų klausimas • Vakarų Gudijos ir Vakarų Ukrainos žemės atiteko SSRS Krymo (Jaltos) konferencija (1945 02 04/11) Potsdamo konferencijos nutarimai • Demilitarizuoti ir denacifikuoti Vokietiją • Įvesti Vokietijoje demokratiją • Berlyną padalinti į 4 okupacines zonas • Austriją padalinti į 4 okupacines zonas • Karaliaučiaus sritį perduoti SSRS • Sudetų kraštą grąžinti Čekoslovakijai • Vakarinę Lenkijos sieną nustatė pagal Oderio ir Nelsės upes • Rytprūsiai perduoti Lenkijai • Iš Čekoslovakijos, Lenkijos ir Vengrijos iškeldinti vokiečius • Sudaryti tarptautinį karinį tribunolą Vokietijos okupacinės zonos Antrojo pasaulinio karo padariniai • Pasikeitė Europos valstybių sienos • Išaugo dvi supervalstybės – SSRS ir JAV (dvipolė sistema) • Anglijos ir Prancūzijos įtakos sumažėjimas tarptautinėje politikoje • Vokietija padalinta ir netekusi galios • Ginklavimosi apribojimai Suomijai, Italijai, Vengrijai, Bulgarijai, Rumunijai (1947 m. Paryžiaus taikos sutartys) • Žuvo virš 65 mln. žmonių • Sugriauti miestai, sunaikinta pramonė ir žemės ūkis SSRS herbas

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!