Antrasis pasaulinis karas (karas tarp Vokietijos ir SSRS)

ĮVADAS (I). ◦ Temos aptarimas. Antrasis pasaulinis karas – SSRS ir Vokietijos karas – dalinasi Europą. Didžiausias karas žmonijos istorijoje, trukęs nuo 1939 iki 1945 m. ◦ Visa žmonija smerkia Antrąjį pasaulinį karą sukėlusį blogį – nacizmą ir šiuolaikinį barbariškumo simbolį – A. Hitlerį. SSRS – Vokietijos karą paprasčiausiai galima pavadinti II pasauliniu karu. ◦ Šioje temoje aptarsiu svarbius dalykus: ypatingus karo dalyvius, karo priežastis ir pasėkmes, kas buvo karo lyderiai, kas laimėjo, kas nukentėjo, kokie buvo kėslai, kokios buvo derybos. ◦ Pasirinkau šią temą nagrinėti ir apie ją daryti pateiktis, kadangi šia tema galima papasakoti ir kitas pasirenkamąsias temas (apjungti į vieną). Ši tema yra ypač svarbi ir ją pravartu, privalu, mano manymu, mokėti. ANTRASIS PASAULINIS KARAS. EUROPA 1942 M. PABAIGOJE. II PASAULINIO KARO (VOKIETIJOS – SSRS KARO) PRIEŽASTYS. • Netobulai veikė Versalio sistema, Tautų Sąjungos neveiksnumas, nuolaidžiavimas, JAV nedalyvavimas veikloje. • Vokietija buvo nepatenkinta Versalio sutarties sąlygomis, siekė atgauti po Pirmojo pasaulinio karo prarastas pozicijas, įsigalėti Europoje ir pasaulyje, todėl ėmėsi agresyvių veiksmų (Austrijos anšliusas, Sudetų krašto, Čekoslovakijos užėmimas, Klaipėdos kraštas). • Fašistinės Italijos siekis atkurti Romos imperiją. • Anglija ir Prancūzija nuolaidžiavo Vokietijai, bijojo karo grėsmės. Agresyvi Japonijos ir Italijos užsienio politika, susidarė agresyvus blokas – Vokietija, Italija, Japonija (Ašis). • SSRS siekė išplėsti įtakos sritis ir atkurti buvusias Rusijos imperijos sienas. • SSRS ir Vakarų šalys vedė nesėkmingas derybas. • SSRS kėlė „Pasaulinės revoliucijos“ idėją, siekė įtvirtinti komunizmą visame pasaulyje. • Vokiečiai paprasčiausiai siekė revanšo. SSRS IDĖJA IR KITI J. STALINO SĄMOKSLAI PRANAŠUMUI ĮGAUTI. • Komunistinė SSRS kėlė „pasaulinės revoliucijos“ idėją, tai buvo viena iš II pasaulinio karo priežasčių. Šalis planavo ginklu įtvirtinti komunizmą visame pasaulyje. Cituojamas vienas iš komunistų vadų Michailas Kalininas: „Karas – tai momentas, kai galima išplėsti komunizmą“. • SSRS ir Vokietija ilgą laiką vykdė slaptą karinį bendradarbiavimą. Tuo metu, kai Versalio taikos sutartis draudė Vokietijai turėti modernią kariuomenę, sovietų teritorijoje slapta buvo apmokomi vokiečių tankistai, lakūnai, tobulinami ginklai. Cituojamas J. Stalinas: „Mes suinteresuoti tuo, kad tarp Reicho ir kapitalistinio Anglijos-Prancūzijos bloko prasidėtų karas. Viskas turi būti padaryta, kad karas truktų kuo ilgiau, kad abi pusės būtų išsekintos“. Tuomet komunistai pultų ir netrukdomi įsigalėtų Europoje. Toks buvo J. Stalino sąmokslas. J. STALINO SĄMOKSLAS. PROPOGANDINIAI SOVIETŲ PLAKATAI. KALBANT APIE A. HITLERIO DERYBAS IR KĖSLUS KARTU SU SSRS. • A. Hitleris sakė, kad priešas tikėjosi Lenkijos užkariavimo nuo Rusijos, tačiau jie neatkreipė dėmesio į jo pačio gebėjimus priimti sprendimus. A. Hitlerio priešai – smulkūs kirminai, matyti Miunchene. • Rusija atsakė esanti pasiruošusi sudaryti paktą, asmeninis ryšys su J. Stalinu užmegztas. Cituojamas A. Hitleris: „Po J. Stalino mirties, o jis – sunkiai sergantis žmogus, mes sutriuškinsime Sovietų Sąjungą, tuomet patekės virš Žemės rutulio vokiečių viešpatijos aušra“. Taip pat buvo minėta, kad SSRS ir Vokietija ilgą laiką vykdė slaptą karinį bendradarbiavimą. Apibendrinant galima sakyti, kad A. Hitleris turėjo piktus ir slaptus kėslus „sutvarkyti“, siutriuškinti SSRS, tuomet ir visą pasaulį. A. HITLERIO DERYBOS SU SSRS, J. STALINU. A. HITLERIO KALBA SLAPTAME VOKIETIJOS KARIUOMENĖS VADŲ PASITARIME. 1939 M. RUGPJŪTIS. TRYS VIRŠŪNĖS – VIENA PERGALĖ. VALSTYBĖS, SUKĖLUSIOS II PASAULINĮ KARĄ. • Į valdžią atėjęs A. Hitleris siekė atgauti po I pasaulinio karo prarastas šalies teritorijas bei užkariauti naujų. Vokietijos sąjungininkėmis tapo fašistinė Italija ir Japonija, grobusi teritorijas Tolimuosiuose Rytuose. Šių valstybių agresorių sąjunga pavadinta Ašimi. • Terminas (Ašis – „Romos-Berlyno-Tokijo“ ašis) pirmą kartą buvo pavartotas 1936 metų lapkričio mėnesį Benito Musolinio kalboje apie 1936 metų spalio 25 d. sutartį dėl bendradarbiavimo tarp Italijos ir Vokietijos. • Ašies jėgos dominavo didelėje Europos ir Azijos dalyje, tačiau Antrojo pasaulinio karo pabaigoje buvo nugalėtos. PROPOGANDINĖS AŠIES PLAKATAS – AŠIS. TREČIASIS REICHAS. REICHO ERELIS KELIA SPARNUS. • Trečiasis reichas – 1933–1945 m. Vokietijos, kurią valdė Vokietijos nacionalsocialistinė darbininkų partija (NSDAP) su A. Hitleriu priešakyje, neoficialus pavadinimas. • A. Hitleris siekė visas vokiečių gyvenamas žemes sujungti į vieną valstybę – tuo metu buvusią – Trečiajį Reichą. Pirmu taikiniu ir bandymu parinkta Austrija. Vokietija įvykdė anšliusą – prijungė Austriją. • Reicho erelio sparnams nuraminti (konfliktui spręsti) sušaukta Miuncheno konferencija. Bijodamos naujo pasaulinio karo, Didžioji Britanija ir Prancūzija A. Hitleriui pažadėjo neremti Čekoslovakijos. TREČIOJO REICHO HERBAS BEI VĖLIAVA. 1939 M. VOKIETIJOS ULTIMATUMAS LIETUVAI. • Reicho valdžia pareikalavo, kad Lietuva perduotų jiems Klaipėdos kraštą (vokiečių vadinamą Mėmelio teritorija), atskirtą nuo Vokietijos po Pirmojo pasaulinio karo, grasindama, kad kitu atveju Vermachto pajėgos įsiverš į Lietuvą ir nesustos iki pat Latvijos sienos. Toks Vokietijos žingsnis nebuvo netikėtas, kadangi Vakarų Europos šalių viltys, jog dėl daromų nuolaidų A. Hitleris sustos, neišsipildė. • Po pusmečio Čekoslokavija subyrėjo ir vokiečių kariai įžengė į Prahą. 1939 m. kovą iš Lietuvos atimtas Klaipėdos kraštas. Nuo pat Hitlerio atėjimo į valdžią tarp Lietuvos ir Vokietijos tvyrojo įtampa. Be to, Klaipėdos krašte, dėl augančios nacistų įtakos, ėmė kurtis įvairios nacistinės grupuotės, siekiančios susidoroti su Hitlerio politiniais varžovais bei vietinėmis etninėmis grupėmis (ypač žydais). Ultimatumas buvo pateiktas 5 dienos po Čekoslovakijos okupacijos. LIETUVA PRARADO SVARBŲ EKONOMINĮ UOSTĄ. ŠALYJE SMUKO GYVENTOJŲ PATRIOTIZMAS IR PASITIKĖJIMAS SAVĄJA VALDŽIA. MIUNCHENO SUTARTIS. • Miuncheno sutartis – D. Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos sutartis, pasirašyta 1938 m. rugsėjo 29 d. Miunchene, pagal kurią Čekoslovakija turėjo iki 1938 m. spalio 10 d. perduoti Vokietijai Sudetų sritį su visais kariniais įtvirtinimais, įmonėmis, žaliavų atsargomis, ryšių priemonėmis. • „Mus be gailesčio išdavė“, – pasakė tuo metu buvęs Čekoslovakijos prezidentas Eduardas Benešas. • 1938 m. rugsėjo 30 d. Čekoslovakijos vyriausybė be Nacionalinio susirinkimo sutikimo Miuncheno sutarties sąlygas priėmė. A. HITLERIS DEDA PARAŠĄ MIUNCHENO SUTARTYJE. JOSIFAS STALINAS. • Gimė 1878 m. gruodžio 18 d., mirė 1953 m. kovo 5 d. Tarybų Sąjungos politinis veikėjas, po II pasaulinio karo Stalinas Sovietų Sąjungoje buvo vaizduojamas kaip didvyris, kuris atvedė SSRS prie pergalės II pasauliniame kare. Stalinas buvo matomas kaip vadovas, vadovavęs SSRS gyventojams ir kariams kovai II pasauliniame kare. Įsakė įvykdyti daug trėmimų, daugiau kaip 11,5 milijono žmonių buvo ištremta į Sibirą. Vienas iš žmonių, kuris dalinosi Europą ir, praktiškai, visą pasaulį kartu su A. Hitleriu. Žmogus, kuris pasirašė Ribentropo-Molotovo paktą Maskvoje. ADOLFAS HITLERIS. • Gimė 1889 m. balandžio 20 d., mirė 1945 m. balandžio 30 d. Nacių partijos vadas, Vokietijos kancleris. Įvykdė holokaustą, kuris vertinamas griežtai neigiamai. Nacių Vokietijos pajėgos karo metu vykdė daugybę žiaurių veiksmų, įskaitant sistemingą daugiau kaip 17 milijonų civilių gyventojų žudymą. Yra liudijimų, kad II pasaulinio karo metais Hitleris buvo prieš įvairias psichotropines medžiagas (alkoholis, tabakas, kofeinas ir kiti įvairūs narkotikai), taip pat labai išrankus maistui, vegetaras. Paskutinėmis karo dienomis, 1945 metais beprarandant Berlyną, Hitleris vedė savo ilgalaikę meilužę Evą Braun. Po mažiau nei dviejų dienų, norėdama išvengti patekimo į Sovietų pajėgų nelaisvę, pora nusižudė. HOLOKAUSTAS – GĖDINGA DĖMĖ ŽMONIJOS ISTORIJOJE ĮVYKIS, SUSIJĘS SU A. HITLERIU. • Nacistų vykdytas teroras visų pirma buvo skirtas žydams. Vos Vokietijai užpuolus Lenkiją, prasidėjo jų žudynės. Iš žydų atimta nuosavybė, jie privalėjo nešioti skiriamąjį ženklą – geltoną šešiakampę žvaigždę. Okupuotose Lenkijos, Baltijos šalių ir SSRS teritorijose žydai suvaryti į uždarus gyvenamuosiuos rajonus – getus. • Juose, perpildytuose žmonių, vyravo antisanitarinės sąlygos, siautė badas ir epidemijos. 1942 m. nacistai priėmė „galutinio žydų klausimo sprendimo“ įsakymą, kurio tikslas – sunaikinti šią tautą. Nuspręsta steigti specialias mirties (naikinimo) stovyklas. Norint greičiau sunaikinti žmones, sukurtos ypač nuodigos ciklon-B dujos. Didžiausiame nacistų „mirties fabrike“ Aušvico-Birkenau naikinimo stovykloje per dieną nunuodydavo apie 8 tūkst. žmonių. Jų lavonus sudegindavo specialiose krosnyse – krematoriumuose. Iš nužudytų žmonių odos ir plaukų gaminti įvairūs galanterijos dirbiniai, drabužiai. • Karo metais nacistai jų sunaikino apie 6 mln. – daugiau kaip 70% gyvenusiųjų Europoje. A. HITLERIO KĖSLAI IR PASĖKMĖS PO BLICKRYGO TAKTIKOS. LENKIJOS BANDYMAS PRIEŠINTIS VISĄ MĖNESĮ. • A. Hitleris norėjo sunaikinti Lenkiją, tam buvo panaudota blickrygo (žaibo karo) taktika. Jos esmė – netikėtas ir staigus pėstininkų, aviacijos ir motorizuotų dalių puolimas. Vokiečiai pranoko lenkus ir kovine parengtimi, ir modernios technikos bei ginkluotės kiekiu, vadinasi turėjo daug įvairios karo technikos, lėktuvų ir kt., taip pat ir didelę ginkluotę. • Lenkija tikėdamasi Vakarų sąjungininkų pagalbos, didvyriškai priešinosi mėnesį, tačiau Prancūzija ir D. Britanija, paskelbusios karą Vokietijai rugsėjo 3 d., veiksmų nesiėmė, nes pamiršo, kad paskelbė karą, karas pramintas „keistuoju karu“. • Cituojamas Lenkijos karininkas: „Lenkija iš savo Vakarų sąjungininkų negavo jokios pagalbos. Kovojome tik mes, lenkai“. Vakarai oficialiai antrą kartą išdavė sąjungininkus. A. HITLERIO KĖSLAI IR PASĖKMĖS PO BLICKRYGO TAKTIKOS. LENKIJOS BANDYMAS PRIEŠINTIS VISĄ MĖNESĮ. • Karo pradžioje A. Hitleris dar neturėjo galutinio plano Lenkijos atžvilgiu. Tik buvo aišku, kad buvusios Vokietijos provincijos turi būti vėl prijungtos prie Trečiojo Reicho. Grobio po Vokietijos blickrygo taktikos suskubo pasiimti ir J. Stalinas. Rugsėjo 17 d. į šalį įsiveržė Sovietų Sąjungos kariuomenė. SSRS vadovybė pasauliui veidmainšikai pareiškė, kad Raudonoji armija rytines Lenkijos teritorijas užėmė norėdama nuo Vokietijos okupacijos apsaugoti čia gyvenančius gudus ir ukrainiečius. • Po blickrygo taktikos ir SSRS įsiveržimo „atsiimti, pasiimti“ grobio, Lenkijos neliko. Lenkijos teritorijos tapo Trečiojo reicho ir SSRS dalimis. Nedidelė teritorija, kuri buvo Vengrijos sudėtyje iki 1914 m., taip pat buvo perduota Slovakijai. LENKIJOS, SSRS IR VOKIETIJOS ŽLUGIMO PASĖKMĖS, NUOSTOLIAI KARE. BLICKRYGO TAKTIKOS PABAIGOJE (KARO PABAIGOJE) – ANEKSIJA. LENKIJOS TERITORIJŲ ANEKSIJA. • Kaip jau ir buvo minėta, Lenkijos teritorijos tapo Trečiojo reicho ir SSRS dalimis. Lenkijos karo pabaigoje Sovietų Sąjunga užėmė 52,1 % Lenkijos teritorijos (maždaug 200 000 km²) su daugiau kaip 13 700 000 žmonių. • Vokietijos okupuota teritorija apėmė 187 717 km² arba apie 48,5 % Lenkijos valstybės teritorijos. Aneksuotos ir tiesiogiai prie Vokietijos Reicho prijungtos teritorijos plotas buvo 91 974 km², o gyventojų skaičius - apie 10 milijonų, kurių dauguma buvo lenkai, kas yra logiška. • Beveik 1 mln. lenkų buvo išvaryti iš Vokietijos aneksuotų sričių, o ten buvo perkelti 600 000 vokiečių iš Rytų Europos ir 400 000 iš Vokietijos Reicho. Likusioje 95.743 km² teritorijoje su 12,1 mln. gyventojų buvo sukurta vokiečių valdoma Generalinė Gubernija. Iš viso to galima daryti tam tikrą išvadą, kad didesnė buvusios Lenkijos dalis atiteko SSRS – didesnis plotas, taip pat ir gyventojų skaičius. GENERALGUBERNIJA IR JOS SUSISKIRSTYMAS 1939 METAIS. ĮDOMUS FAKTAS: KNYGA APIE RAUDONĄJĮ ŽAIBO KARĄ. • Žymus Baltarusijos publicistas ir istorikas Vladimiras Bešanovas (g. 1962 m.) knygoje „Raudonasis žaibo karas“ argumentuotai, išsamiai ir įtaigiai aprašo Lietuvos bei kitų Baltijos šalių, Lenkijos ir dalies Rumunijos okupavimo mechanizmą. • Knygoje „Raudonasis žaibo karas“ išryškėja, kad SSRS pasirašė vadinamąjį Ribentropo–Molotovo paktą jokiu būdu ne taikiais tikslais, o ketindama nedelsiant žaibiškai okupuoti kaimynines šalis. Tai nenuneigiamai patvirtina tuoj po to prasidėjusi Sovietų Sąjungos brutali karinė ekspansija, kurios aukomis tapo ir visos trys nepriklausomos Baltijos valstybės, tarp jų – Lietuva. ĮDOMUS FAKTAS: KNYGA APIE RAUDONĄJĮ ŽAIBO KARĄ. RIBENTROPO-MOLOTOVO PAKTAS. • Ribentropo-Molotovo paktas buvo ilgo agresorių bendradarbiavimo rezultatas. Jis ir leido dviem diktatoriams sunaikinti Lenkiją, apie kurią rašiau kelias pateiktis atgal. Paktas taip pat leido ir SSRS susidoroti su Baltijos šalimis, prisijungti dalį Rumunijos, atimti nedidelę dalį Suomijos teritorijos. • 1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje Vokietijos ir SSRS užsienio reikalų ministrai Joachimas Ribentropas ir Viačeslavas Molotovas pasirašė tarpusavio nepuolimo paktą. Be oficialaus dokumento, remdamosi slaptuoju protokolu, abi šalys pasidalijo teritorijas Rytų Europoje. • Vidurio ir Rytų Europa buvo dalijamasi taip, tarsi būtų asmeninė SSRS ir Vokietijos nuosavybė. Pasirašiusieji dokumentų žinojo, kad kils didžiulis karas, kainuosiantis milijonus žmonių gyvybių. NUOTRAUKOS IŠ RIBENTROPO-MOLOTOVO PAKTO. „ŽIEMOS KARAS“, J. STALINO MINTYS, PRANAŠUMAS, NUOSTOLIAI IR KARO PABAIGA. • Kalbant apie Suomijos pranašumą ir SSRS triuškinimą, pravartu paminėti, kaip viskas vyko – judrūs suomių slidininkų daliniai apsupdavo ir sunaikindavo nepaslankius, tik keliais galinčius žygiuoti priešo dalinius. Spaudžiant 40 laipsnių šalčiui, raudonarmiečiai mirtinai šalo, gedo karo technika: važiuojamųjų priemonių varikliai ir kitos važiuojančios transporto priemonės. Didvyriškas suomių pasipriešinimas tapo istorijos stebuklu, nes niekas nesitikėjo, o ypač SSRS, kad Suomija, turėdama ribotą išteklių skaičių, galės atsilaikyti šiame kare ir būti nesunaikinta. • Prastai parengtai bei itin gerai parengtai, nors ir ne taip efektyviai, Raudonajai armijai ilgai nepavyko pralaužti suomių gynybinių įtvirtinimų – Manerheimo linijos. SSRS pašalinta iš Tautų Sąjungos. Likę vieni ir žinodami, kad ilgai nelygioje kovoje atsilaikyti negalės, suomiai priėmė žiaurias SSRS taikos sąlygas. Suomija prarado 10% teritorijos, 400 tūkst. gyventojų priversti palikti gimtąsias žemes. Tačiau, kas yra labai svarbu – suomių tauta ištvėrė lemtingą išbandymą – apgynė šalies nepriklausomybę. SUOMIJOS IR SSRS KARIUOMENĖS BEI JŲ NUOSTOLIAI „ŽIEMOS KARE“. SUOMIJA SSRS 250 000 karių 1 000 000 karių 30 tankų 3000 tankų 130 lėktuvų 3800 lėktuvų. NUOSTOLIAI 22 830 žuvusiųjų 126 875 žuvusiųjų arba dingusiųjų be žinios 43 557 sužeistųjų 264 908 sužeistųjų 1000 patekusiųjų į nelaisvę 3100 patekusiųjų į nelaisvę „ŽIEMOS KARAS“, J. STALINO MINTYS, PRANAŠUMAS, NUOSTOLIAI IR KARO PABAIGA. • Žlugus Lenkijai, atėjo Baltijos valstybių eilė. Pirmasis žingsnis į šių valstybių okupaciją buvo reikalavimas leisti šalyse kurti sovietų kariuomenės bazes, turėjo pradėti nuo Suomijos, tačiau Suomija nesutiko, prasidėjo „Žiemos karas“, SSRS užpuolė šalį. J. Stalinas tikėjosi lengvos pergalės, SSRS pranašumas ginklais ir karių atžvilgiu buvo tiesiog stulbinantis ir neįtikėtinas. • Suomijos gynybai vadovauti ėmėsi Suomijos Nepriklausomybės karo didvyris maršalas Karlas Gustavas Manerheimas, stokodami prieštankinių ginklų, suomių kariai nuo sovietų tankų gynėsi granatomis ir degiojo skysčio pripildytais buteliais – „Molotovo kokteiliais“, SSRS galėjo to tikėtis. • Miškingos, ežerų ir upių bei pelkių išraižytos, sniegu užverstos vietovės stabdė motorizuotų Raudonosios armijos kolonų judėjimą ir suteikė milžinišką pranašumą Suomijos kariams. SSRS kariuomenė buvo triuškinama, to SSRS tikrai nesitikėjo. 1940 METŲ SUOMIŲ KARIŲ SUNAIKINTOS RAUDONOSIOS ARMIJOS KOLONOS, BALTOMIS MASKUOJANČIOMIS UNIFORMOMIS APRENGTI SUOMIŲ KARIAI SLIDININKAI. II PASAULINIO KARO PABAIGA. VOKIETIJOS BOMBORDAVIMAS. • 1945 m. rugsėjo 2 diena – II pasaulinio karo pabaiga (oficialiai). Raudonoji armija Rytų fronte, patirdama didelius nuostolius, veržėsi į priekį. 1944 m. pabaigoje ji priėjo Vokietijos sieną. Hitlerio „Europos tvirtovė“ ėmė griūti. Tuo metu sąjungininkų kariuomenės daliniai skverbėsi į Vokietijos žemes iš vakarų. Tačiau tik tada, kai nusižudė Adolfas Hitleris ir kai Sovietai užėmė Berlyną, 1945 m. gegužės 8 d. Vokietija pasirašė besąlyginį kapituliacijos aktą. • Cituojamas Vinstonas Čerčilis: „Šeštadienį mes pasiuntėme

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!