Antikos politinė filosofija

Paprastai galima atsakyti: tai bandymas racionaliai apmąstyti ir pagrįsti žmonių bendrabūvio politinėje bendruomenėje principus. Tuo politinė filosofija skiriasi nuo politinių mokslų, tiriančių konkrečius politinius santykius. Sąvoka — “politinė teorija” dažnai vartojama kaip politinės filosofijos sinonimas. Tačiau, siekiant tikslumo, jas galima atskirti: politine teorija vadinti kurios nors ideologinės nuostatos struktūrinį modelį, o politine filosofija — tuos svarstymus, kurie jį pagrindžia. Ribos tarp šių sąvokų neryškios. Tačiau sunku tiksliai atsakyti į klausimą: “Kas yra plotinė filosofija?”. Sunku atsakyti ir į tokį klausimą: “Kas yra filosofiją?”. Atsakymas priklauso nuo atsakančiojo vertybinės nuostatos ir nuo to, kaip jis suvokia filosofijos prigimtį. Įvairūs autoriai skirtingai suprato politinių problemų svarstymo tikslą. Platono tikslas — įžvelgti tobulos valstybės idėją, transenduojančią esamybės ribas. Aristotelis politinio gyvenimo principus pagrindžia žmogaus prigimtimi. Tačiau viską klasikinę politinę filosofiją vienija įsitikinimas, kad racionalaus žmogaus protas pajėgus rasti normą, nusakančią geriausio politinio gyvenimo sąrangą.
POLITINĖS TEORIJOS KONTEKSTAS
Politinė teorija ir žmogaus evoliucija
XX a. paskutiniojo trečdalio mokslas leidžia mums tvirtai apibudinti žmogų kaip gyvūnų pasaulio primatų būrio atstovą. Žmonėms, kaip ir kitiems primatams, o kartu ir visiems kitiems gyvūnams bei au­galams, nuolat kyla begalė keblumų, kaip prisitaikyti prie gyvenimo sąlygų šioje žemėje. Žmogui, labiausiai išsivysčiusiam gyvūnui, prisitai­kyti padeda ne vien odos spalvos, plaučių talpos ar atsparumo šalčiui genetiniai pokyčiai, jis prisitaiko ir atrasdamas ar sukurdamas būdus bei priemones bendrauti su gamta, su kitais žmonėmis ir — tai turbūt svarbiausia — su vidiniu žmogumi.
Tai, ką mes vadiname politine ir visuomenine sąranga — papročiai, susiklosčiusi praktika ir veiklos būdai, įvairaus tvirtumo saitais susiejantys žmones jų grupes — ko gero, yra svarbiausia žmogaus prisitaikymo prie aplinkos — tiek išorinės, tiek vidinės — forma. Antropologijos ir gyvūnų elgsenos tyrinėtojai vis aiškiau atskleidžia, kad žmogui — labiau nei kitiems primatams — kaip ir daugeliui kitų gyvūnų rūšių, visuomeninis gyvenimas ir organizacija yra pagrindinis biologinio išlikimo laidas. Žmogaus nesaugo vėžlio šarvas ar...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!