Šiuolaikinė politinė filosofija

Darbe analizuojama knygos „Šiuolaikinė politinė filosofija: antologija“ pirmasis skyrius. Antologija pateikia bendrą šiuolaikinės anglosaksiškosios politinės filosofijos vaizdą. Spausdinami darbai tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su liberalizmo tradicija ir atspindi jos vidinį susiskaldymą bei išorini kriticizmą.
Visa antologijos medžiaga suskirstyta į tris ciklus. Pirmojo ciklo tekstai nusako liberalizmo teorijos būklę iki Johno Rawslo veikalo „Teisingumo teorija“ ( A Theory of Justice, 1971) pasirodymo. Savo darbe išsamiau analizuosime būtent pirmojo ciklo autorių I.Berlin ir R.M.Hare darbus.
Isiah Berlin yra vienas svarbiausių XX a. liberalų mąstytojų. Šiame darbe aptarta I.Berlin išgarsinusi esė – „Dvi laisvės sąvokos“. Ši esė buvo pristatyta 1958 metais jo inauguracinėje paskaitoje Oksfordo universitete. Esė autorius atskyrė dvi laisvės sąvokas – pozityviąją ir negatyviąją.
Ričardas Mervinas Hare buvo XX a. anglų moralės filosofas. Viena svarbiausių autoriaus knygų - „Freedom and Liberty“. Šiame darbe bus nagrinėjamos kelios temos iš minėtos filosofo knygos – „Uitilitarizmas“ bei „Tolerancija ir fanatizmas“.
Darbą sudaro įvadas ir 3 dalys. Pagrindinė darbo medžiaga aprašyta 13 puslapių.
I.BERLIN DVI LAISVĖS SĄVOKOS
Isaiah Berlin pateikia tokį politinės teorijos apibrėžimą1 – tai yra moralinės filosofijos atšaka, prasidedanti moralinių sąvokų atradimu ir pritaikymu politinių santykių srityje. Politiniai žodžiai, sąvokos ir veiksmai suprantami tik juos vartojančius žmones skiriančių klausimų kontekste. Todėl kol mes nesuprantame svarbiausių savo pasaulio klausimų, kažin ar mums aiškios mūsų pačių pažiūros ir veiksmai. Didžiausias iš tų klausimų yra atviras karas, kuris vyksta tarp dviejų idėjų sistemų, pateikiančių skirtingus atsakymus į tai, kas nuo seno buvo pagrindinė politikos problema – t.y. paklusnumo ir prievartos problema. „Kodėl aš (ar kas nors kitas) turiu kam nors paklusti?“, „Kodėl negaliu gyventi taip, kaip man patinka?“, „Ar aš privalau paklusti?“, „Jeigu aš nepaklusčiau, tai ar bučiau priverstas? Kas ir kokiu mastu galėtų mane priversti? Kieno labui ir kodėl?“2 .
Prievartauti žmogų reiškia atimti jo laisvę – laisvę nuo ko? Laisvę garbino beveik kiekvienas žmonijos istorijoje žinomas moralistas. Šio termino reikšmė yra...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!