Antikiniai motyvai J. Marcinkevičiaus „Mažvyde“

Justino Marcinkevičiaus dramoje „Mažvydasׅ“ ryškiausiai iš visų motyvų nagrinėjamas biblinis, tačiau kūrinyje ne ką mažiau ryškus antikinis kontekstas. Tad šiandien jį ir norėčiau aptarti.
Pirmasis antikinis motyvas kūrinyje tai lotyniški pavadinimai: „ ... sed libera nos a malo...“ (... bet gelbėk mus nuo pikto...); „Ego sum panis vivus“ (aš esu gyvenimo duona); „Transeat a me calix iste“ (teaplenkia mane ši taurė). Lotynų kalba – antikinė kalba, kuria XVI a. kalbėti galėjo tik išsimokslinę to laikmečio žmonės, tarp kurių buvo ir pats Martynas Mažvydas, kuris buvo kunigas. Antrasis antikinis motyvas – Tantalo mitas. Šis atsiskleidžia vieno iš špitolninkų žodžiais: „Paskendęs buvo purvuose / ir mano kūnas, ir dvasia. / Graudžiai verkdamas / Ir kentėdamas, / Voliojaus griekuose.“ Tantalas, už nusikaltimus padarytus Olimpo dievams buvo nubaustas žiauria bausme. Jam teko visą laiką praleisti purvuose ir kaskart kai jis užsimanydavo gerti, vanduo nuslūgdavo ir Tantalas neturėdavo kuo numalšinti troškulio, o kai išalkdavo, obelų šakos, buvusios virš jo, pradėdavo tilti vis aukščiau, kad Tantalas negalėtų jų pasiekti. Šis mitas su kūriniu siejasi tuo, jog špitolninkai, visai kaip mito herojus, buvo nuodėmingi, nedorai gyveno, „skendo savo purvuose“ ir tarsi laukė, koj juos kažkas ateis iš tų nedorybių išgelbėti. Trečiasis motyvas – upė. Kūrinyje dažnai minimas Nemunas, kuriuo Mažvydui teko persikelti iš Lietuvos į Prūsiją dėl savo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!