Antigonės paveikslas. Antigonė – nepaprasta moteris

Antigonės paveikslas. Antigonė – nepaprasta moteris.

Antigonė, pagrindinė įspūdingiausios ir labiausiai sukrečiančios Antikos laikotarpio dramaturgo Sofoklio tragedijos herojė, jau seniai yra virtusi viena centrinių, itin didelį simbolinį krūvį įgijusių Vakarų kultūros figūrų, kuri įprasmina nepaprastos moters vaidmenį. Šios moters paveikslas įprasmina stiprios asmenybės vaidmenį ir yra tarsi tam tikras moters etalonas. Jos maištingumo reikšmė bei idėjų vertė iškelia jos paveikslą aukščiau visko. Tad šioje kalboje ir aptarsiu, koks yra Sofoklio tragedijos pagrindinės veikėjos Antigonės paveikslas vaizduojamas kūrinyje.

Antigonė Sofoklio kūrinyje vaizduojama kaip drąsi, už tradicines vertybes kovojanti moteris. Antigonė iš visų Sofoklio tragedijos herojų išsiskiria savo neįtikėtina drąsa. Būtent ji drįso stoti į nuožmią kovą su netikėtai valdžioje pasirodžiusiu Kreontu. Galbūt konflikto tarp Antigonės ir Kreonto net nebūtų buvę, tačiau visa tai prasidėjo nuo to, kad susiginčijus dėl valdžios, Antigonės broliai Polineikas ir Eteoklis miršta nuo vienas kito rankos nuožmioje kovoje, o pagal Kreonto įsakymą galėjo būti palaidotas tik vienas. Kreontas tikino, kad Polineikas yra tautos išdavikas ir jis negali būti palaidotas, nes jeigu žmogus yra įvardijamas kaip tautos išdavikas, dezertyras, jis negali būti laidojamas, nes neras ramybės danguje. Tačiau Antigonės atžvilgiu, Kreontas yra neteisus. Antigonė būdama drąsi stoja į kovą su Kreontu siekdama įrodyti, jog jis neteisus ir jo įsakymas nelaidoti Polineiko yra visiškai neteisingas. Šis įsakymas neteisingas ir nepelnytas, nes kad ir kokia tiesa bebūtų, žmogaus nelaidojimas pamina didžiausias ir svarbiausias protėvių tradicijas. Tad Antigonė – protėvių tradicijų gynėja bandanti ne tik įrodyti savo meilę šeimos nariams, bet ir ją pagrįsti remdamasi protėvių tradicijomis, kurios įprasmina pasaulio teisybę ir prasmingumą. Antigonė piktinasi Kreonto įsakymu ir pati pamina tuo metu nustatytą moterų beteisiškumą. Tai dar vienas iš Antigonės drąsos įrodymų. Ji ne tik priešinasi Kreontui, tačiau ir peržengia visas įmanomas ribas nebijodama pasėkmių, kurios atskleidžiamos kūrinio pabaigoje, kai Antigonė nubaudžiama ir pasmerkiama mirčiai. Antigonės drąsa, šeimos vertybių bei protėvių tradicijų puoselėjimas iškelia ją kaip stiprią asmenybę, nebijančią kovoti už savus įsitikinimus nepaisant galimų pasėkmių. Taigi, Antigonė Sofoklio tragedijoje iškyla kaip drąsi, savo požiūrį, šeimos vertybes ir protėvių tradicijas ginanti nepaprasta moteris, suvokianti savo kovos beprasmiškumą, tačiau iš paskutiniųjų besistengianti laimėti.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!