Antanas Škėma. BIografija bei kūryba

išgyvenusio žmogaus dvasinę patirtį, prozininkas ir dramaturgas Antanas Škėma gimė 1910 m.
dramaturgijos.
Karo metais su šeima kurį laiką gyveno Kybartuose, buvo kviečiamas eiti pas partizanus, bet atsisakė
ir išvyko į Vokietiją. Nuo to laiko visada liko kritiškas savo ir kitų patriotizmui, teigė, kad pirmaeiliai
didvyriai žuvo ir žūsta Lietuvoje, o išeiviai visada liks antraeiliais herojais.
1944 m. Kartu su karą pralaiminčia Vokietijos kariuomene pasitraukė iš Lietuvos ir atsidūrė
Vokietijos pabėgėlių stovykloje.
1949 m. Škėma su šeima emigravo į JAV, gyveno Brukline, dirbo lifto operatoriumi. Neturėdamas
palankių sąlygų kurti, dirbdamas savo meninei prigimčiai svetimus darbus, rašytojas rašė dramas ir
prozą.
A. Škėmos literatūrines pažiūras atskleidžia ne tik jo grožinė kūryba, bet ir publicistika bei literatūros
kritika. Jis smerkė tokius kūrinius, kuriuose atvirai deklaruojamos tautinės ir krikščioniškos vertybės
laikomos svarbesnėmis už meninius literatūros ieškojimus. A. Škėma šaipėsi iš miesčioniško išeivijos
skonio ir antrarūšės literatūros garbinimo. Jo nuomone, lietuvių literatūra turi tapti moderni ir artima
Vakarų literatūros kontekstui.
Žuvo 1951 m. Autoavarijoje važiuodamas iš „Santaros-Šviesos“ suvažiavimo
Egzistencializmas
XX a. Viduryje totalitarizmo sąlygomis paminamos demokratinės vertybės. Kai milijonai žmonių
suvaromi į fronto apkasus, išvežami į mirties stovyklas, niekam neberūpi pavienio žmogaus likimas,
jo nuomonė ar skausmas. Fronte ar mirties stovykloje atsidūręs žmogus nėra tikras, ar sulauks
rytojaus, tai labai sustiprina gyvenimo absurdiškumo pojūtį. Kokią prasmę turi individo
pasiriešinimas totalitarinių rėžimų slėgimui. Šis klausimas nuolatos kils mąstančiam XX a. Vidurio
žmogui.
Egzistencializmas gali būti suprastas kaip žmogaus būties, jos prasmės ir galimybių apmąstymas.
Egzistencializmu vadinamas XX a. Viduryje Europoje plačiai pasireiškęs filosofinis ir literatūrinis
judėjimas, kurio dėmesio centre yra individo būtis. Egzistencializmas atsisako kalbėti apie pasaulį be
žmogaus, apie būtį apskritai ir renkasi pavienio žmogaus problemas. Baigtinė žmogaus būtis
pasaulyje ir jos įprasminimas – pagrindinė egzistencializmo problema.
Šis judėjimas buvo savitas atsakas į vertybių krizę, kurią išgyveno dviejų pasaulinių karų sukrėsta
Europos visuomenė.. Buvo svarstoms, kaip žmogui gyventi tame susverdėjusiame pasaulyje, kokios
jo laisvės ribos, kas iš tikrųjų yra toji žmogaus būtis.
Romanas „Balta drobulė“
Svarbiausias Škėmos gyvenimo kūrinys. Romanas sujungia rašytojo patirtį, daugybę jo apmąstytų
idėjų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!