Amžiaus įtaka paršavedžių produktyvumui

Lietuvoje kiaulininkystė turi senas ir gilias tradicijas. Kialių augintojai mokėjo ir moka gerai auginti kiaules. Lietuvos gyventojai visada suvartodavo didelį kiekį kiaulienos, lyginant su kitos rūšies mėsa. Kiaulės pasižymi geromis biologinėmis savybėmis: yra vislios, trumpai nešioja vaisių greitai auga, mažai naudoja pašarų priesvoriui priaugti, gaunama didelė skerdenos išeiga. Šios biologinės kialių savybės leižia daryti greitą veisimo kartų kaitą ir vykdyti intensyvią selekciją norima linkme (Kiaulininkystė, 2005).
Intensyvios gyvulininkytės sąlygomis, kai pagrindinius reikalavimus diktuoja rinka, ypač svarbu yra pritaikyti selekcijos ir genetikos pasiekimus (Kiaulių veisimas ir genetika, 2007).
Vien tik sėkmingos vadybinės praktikos nepakanka, ūkiai pirmiausiai turėtų užtikrinti geras sąlygas kiaulių auginimui, jų priežiūrai ir reprodukcijai. Neabejotinai rimčiausia ir daugiausiai diskusijų kelianti tema – paršavedžių reprodukcinis produktyvumas. Atliekama daugybė tyrimų, kurių metu analizuojama kaip reprodukcinės savybės kinta priklausomai nuo aplinkos, genetinių bei sveikatą įtakojančių faktorių. Tačiau siekiant suprasti reprodukcinių savybių kitimą veikiant skirtingiems faktoriams, reikia eksperimentinius duomenis susisteminti į bendrą visumą (Kulpys, 2006).
Paršavedžių reprodukciniam produktyvumui turi įtakos daugelis veiksnių: paršavedžių lytinės sistemos išsivystymas, ovuliacijos lygis, kiaušidžių hipofunkcijos, paveldimi faktoriai, metų laikas, gamtinės klimatinės sąlygos, adaptacija, šviesos režimas, netinkamas darbo organizavimas ūkiuose, nesubalansuotas kiaulių šėrimas, stresas, užkrečiamos ligos. Apvaisinimo rodikliams didelę reikšmę turi naudojamos spermos kokybė ir paršavedės amžius (Kertenis ir kt., 2007).
1.1 Paršsavedžių lytinės sistemos išsivystymas.
Vados dydis (vislumas) priklauso nuo lytinių organų dydžio, paršavedžių amžiaus, masės – tai sąlygoja kiaulaičių auginimo sąlygos. Kiaulininkystės praktikoje pasiteisina veislinio prieauglio auginimo technologija veislynuose (kuo įvairresnis racionas, mocionas, vasarą – auginimas stovyklose). Pramoniniuose kompleksuose augintų pakaitinių kiaulaičių kiaušidžių funkcijos silpnesnės, kiaušidžių kasė mažesnė ir brandinamas mažesnis folikulų skaičius, nes tai įtakoja didesnė gyvulių koncentracija, kiaulaitės auginamos uždarose patalpose be mociono, koncentratinis šėrimo tipas.
1.2 Ovuliacijos lygis.
Ovuliacijos dydids priklauso nuo veisimo metodo. Naudojant giminingą veisimą ovuliuojančių kiaušialąsčių skaičius mažėja, skirtingų veislių kryžminimo atveju – didėja.
Paršavedės amžius taip pat glaudžiai susijęs su ovuliacijos lygiu: suaugusiųjų – ovuliacuijos lygis aukštesnis nei...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!