„Altorių šešėly“. Vincas Mykolaitis-Putinas 

„Altorių šešėly“ Vincas Mykolaitis-Putinas 

Vincas Mykolaitis-Putinas (1893–1967)

Vincas Mykolaitis–Putinas – lietuvių tautos grožinės, simbolistinės literatūros klasikas, kurio kūryba užima ypatingą, išskirtinę vietą lietuviškoje raštijoje…

Tai didingiausias ir garsiausias mūsų krašto intelektualiosios literatūros skleidėjas. Jo neužmirštama kūryba lyginama su žymiausių šios literatūros krypties atstovų darbais. Laisvė ir nelaisvė, visagalė meilė ir gilus sielvartas, beribis liūdesys ir didžiausias džiaugsmas – pagrindinės rašytojo priešpriešos. Jis šlovina nesuvaržytą, po sielvarto bei katarsio išgyvenimo nušvitusią, nuskaidrėjusią sielą. Todėl Putino kūryba – tai ėjimas į žmogų, į gamtą, nuolatinis dvasinis atsinaujinimas, atgimimas, grįžimas prie amžinųjų būties, Dievo temų. V. Mykolaičio-Putino romanas “Altorių šešėly” – tai sudėtingo žmogaus ėjimo į šviesą, į gėrį, į tiesą atspindys. Kūrinyje iškyla kelios temos: pagrindinio veikėjo paveikslo vaizdavimas, veikėjo vidinio konflikto raida ypatumai, klerikalizmo bei dvasininkijos kritika. Tačiau be šių temų Putinas romane “Altorių šešėly” analizavo poeto, poezijos, kūrybinės laisvės problemą.

Ar asketizmas yra kelias, kuriuo gali eiti šiuolaikinis žmogus?

Trumpai apie romaną

• Pirmas lietuvių literatūroje parašytas meninio pobūdžio psichologinis-intelektualinis kūrinys.
• Dėmesys pagrindinio veikėjo vidiniam pasauliui, literatūrinės kūrybos problemų svarstymas leidžia romaną laikyto psichologiniu ir intelektualiu.
• Tai nėra autobiografija, tačiau žinant kontekstus, autorių galima sutapatinti su Liudu Vasariu, kuris yra romano epicentras.
• Pagrindinė romano problema- kunigystės ir poezijos suderinimas.

Trumpas turinys

Romane Altorių Šešėly realistiškai vaizduojamas kūrybinės asmenybės emocinis ir intelektualinis brendimas, gvildenamos svarbios dvasinio gyvenimo problemos. Kūrinio centre - poeto kunigo Vasario asmuo. Vasario psichologinė analizė sudaro romano turinį. Vasaris yra švelnios sielos, poetinių polinkių svajotojas, idealistas, nepakenčiąs veidmainiavimo, negalįs sutilpti siauruose kunigo pareigų varžtuose. Jis nuolat kankinasi, jausdamas, kad jame nesiderina poeto talentas su pasiimtomis pareigomis, kad jis negali pažinti tikro gyvenimo. Jau nuo seminarijos laikų jis jaučia, kad jo prigimtis nesiderina su kunigo pašaukimu, bet neturi pakankamai valios iš karto nutraukti ryšius su kunigo pareigomis.

Pagrindiniai veikėjai:

• Vasaris – drovus, užsidaręs jaunuolis. Jame kyla daug gilių ir skaudžių prieštaravimų. Tai, kas jį neramina, Vasaris pabando išlieti eilėmis. Jis nori savyje suderinti kunigą ir poetą – gerą kunigą ir talentingą poetą. Jo maištinga asmenybė nesugeba susitaikyti su šaltumu ir oficialumu, kuris dvelkia iš kiekvieno seminarijos kampelio. Remdamasis kūrybinėmis jėgomis, Vasaris bando apginti savo žemiškąją prigimtį (jis tik nori būti savimi. Liudas supranta, kad tik kūryba jam gali suteikti dvasinę pusiausvyrą, panaikinti skaudų vidinį konfliktą. Svarbiausia žmogui yra laisvė, todėl romane išaukštinama kova dėl dvasinio išsivadavimo, reiškiamas protestas prieš žmogaus pažeminimą ir suvaržymą.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!