Interpretacija - Vincas Mykolaitis – Putinas „Altorių Šešėly“

Intepretacija Vincas Mykolaitis – Putinas „Altorių Šešėly“ Vincas Mykolaitis–Putinas – poetas, prozininkas, dramaturgas, literatūros tyrėjas, vienas iškiliausių XXa. Lietuvių kultūros veikėjų. Žymiausiame rašytojo romane „Altorių Šešėly“, kaip ir visoje Putino lyrikoje, nuolatos jaučiamas meilės ilgesys, o abstraktų idealizmą nurungia gyvybės idėja ir sudvasintos gamtos tema. Ne išimtis ir šioji teksto ištrauka. Ištraukoje pateikiamas klieriko Liudo Vasario ir panelės Liucijos naktinis pasivaikščiojimas, pabėgus nuo šventės šurmulio. Ši scena galėtų būti pavadinta neįvykusio pirmojo bučinio scena. Veiksmas yra tarsi įrėmintas nakties prieblandos, kuomet širdimi matyti lengviau nei akimis. Nakties tamsa ir dvi neramios sielos, pasiklydusios jausmuose bei klausimuose. Rudenio mėnesiena sukuria simbolinį jaukumo, romantikos, paslapties vaizdus: „Tas minkštas dangaus balzganumas <...> pridengtas smulkiausio švelnumo sidabro dulkelių“. Skaitydami galime pajausti ne tik širdimi, bet ir pirštų galiukais palytėti tą trapumą ir laikinumą. Simbolinę prasmę įgyja „stebukladaris mėnulis“, kuris apšviečia ir atgaivina gamtos grožį bei „sujaudina ligi širdies gilumos“. Galime spėti, kad Liucės skaros palikimas and suolo buvo tarsi suplanuotas veiksmas, kuris suteikė puikią progą Vasariui ir Liucijai likti dar, bent minutėlei, dviese. Iš aprašytų prisilietimų: „ji atsirėmė į obelį ir prisitraukė jį prie savęs“, „apsikniaubė veidu ant jo peties“ nesunku įžvelgti, kad jaunuoliai buvo artimi vienas kitam ir jautė nenumaldomą polėkį bei užgniaužtą susižavėjimą. Ypatingai panelė Liucija, kuri vilioja klieriką nepatiru jausmu, jaunystės maksimalizmu. Scena sodelyje pateikia klausimą Liudui: ar likti ištikimam kunigystei, ar išgyventi bundančią meilę ir džiaugtis gyvenimu. Ši riba, skirianti klieriko ir panelės draugystę nuo fizinio artumo, nebuvo peržengta. Vasaris savyje bando slopinti meilės jausmą, kunigystėje ieškodamas išsigelbėjimo ir savojo pašaukimo. Liudo vyriškuosius jausmus buvo užgniaužusi seminarija, kuri siekdama jaunus klierikus įsprausti į kunigo rėmus slopino individualybės ir savianalizės jausmus. Kad Liudas buvo svajoklis, galime nesunkiai atspėti iš jo susižavėjimo gamtos vaizdais, kurie suteikė jam pilnatvę, vidinę ramybę. Simbolinę prasmę įgyja Aušrakalnis, kuris yra tarsi Vasario atspirties taškas į neaprėpiamas erdves, kosmosą. Ant šio kalno klierikas į tolius paleido daug minčių ir svajonių, būdamas ant Aušrakalnio prisimindavo panelę Liucę, kurdavo jos idealų paveikslą. Liucė Vasario gyvenime yra fatališka moteris, nulėmusi jo likimą bei apsisprendimą kunigystės klausimu. Ji netiesiogiai pastūmėjo Liudą kunigo pareigų link, kuomet atsisveikindama tarė: „Būk tamsta kunigu, Pavasarėli. Tamsta būsi geras kunigas.“ Šis Liucijos atsisveikinimas buvo ne tik to vakaro, bet ir atsisveikinimas su Vasariu galbūt visam gyvenimui. Ji puikiai suprato, jog Vasaris liko ištikimas kunigystei ir paliko jį apsispręsti. Simbolistiniame Putino tekste meilės jausmas išstumia vyriškąjį dvasingumą, o energijos kūrybai teikia žemiškoji, aistringoji žmogaus prigimtis. Dėl didžiulio dėmesio žmogaus vidiniam gyvenimui, savianalizei romanas „Altorių Šešėly“ laikomas psichologiniu, o dėl stiliaus – intelektualiniu romanu. 414žodžių

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!