Altorių šešėly pristatymas

„Altorių šešėly“ – 1933 m. išleistas Vinco Mykolaičio-Putino (1893–1967) psichologinis intelektualinis romanas.
Kūrinys yra susijęs su paties rašytojo išgyvenimais, bet – ne autobiografinis.
• Putiną ir Vasarį sieja dvasios giminystė (ryšys su gamta, kūrybos supratimas).
• Sutampa keli biografijos faktai, charakterio bruožai: stojimo į kunigų seminariją motyvai, neryžtingumas, pasitraukimas iš kunigų luomo; tėviškės kalnelis Krušakalnis, romane tapęs Aušrakalniu.
"Aš nesiginu, kad tarp Vasario ir manęs yra nemaža dvasinio panašumo - panašių minčių, išgyvenimų, svyravimų, viena kita buitinė paralelė, bet tai ir viskas… Vasario gyvenimas tik viena kita aplinkybe sutampa su manuoju.„ – Vincas Mykolaitis-Putinas.
• „Bandymų dienos“.
• „Eina gyvenimas“.
• „Išsivadavimas“.
Temos
• Pašaukimas
• Poezijos svarba žmogui
• Vidinis konfliktas tarp kunigystės ir poezijos
• Laisvė
• Meilė
• Gyvenimo prasmė
• Kt.
Romano tema ir pagrindinė mintis
Tema:
Liudo Vasario vidinio ir išorinio gyvenimo kova tarp kunigystės, poezijos, meilės ir laisvės.
Pagrindinė mintis:
Žmogui vidinė laisvė ir meilė yra svarbiausia, nesvarbu kiek laiko ar kokiomis aplinkybėmis to siektų, anksčiau ar vėliau pasieks.
Problemos
• Ar gali žmogus vienu metu būti ir poetu, ir kunigu?
• Ar gali būti poezijos laisvė kunigo kūryboje?
• Kodėl žmonės smerkia ekskunigus?
• Ar kiekvienas kunigas turi pašaukimą?
• Kiek „kainuoja“ žmogaus laisvė?
• Ar galima uždrausti mylėti?
Pasakotojas
Pasakotojas - „Visažinis“, nes romane kalbama trečiuoju asmeniu („jis“ ir „ji“) – į veiksmą žvelgiama iš šalies. Pasakotojas stebi įvykius į juos nesikišdamas, bet matydamas personažų poelgius, žinomas slapčiausias jų mintis, praeitį, jausenas.
Pagrindinis veikėjas
Liudas Vasaris – jaunas, naivus, meninės prigimties ir jautrios sielos klierikas, vėliau — kunigas, rašytojas. Jaunystėje priklausė nuo tėvų malonės, buvo nedrąsus, lėtas, kuklus, nevikrus, nuolaidus, svajingas, individualistas, turėjo maištingą fantaziją, paviršutiniškai susitaikydavo su priešingybėmis, analizuodavo patirtus įspūdžius. Vėliau tapo bedvasiu kunigu, stengėsi būti uolus, bet dirbo iš inercijos, iš reikalo. Užsienyje ir po jo kunigystė jam buvo gili, paslėpta žaizda, kurią tik jis pats mokėjo aplenkti, bet kurią skaudėjo nuo kiekvieno svetimo prisilietimo, buvo nuoširdus, ne veidmainis; kūryboje daugiausia įkvėpimo sėmėsi iš gamtos. Jis žmogus, kuris turėjo gyvą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!