"Altorių šešėly" plati analizė

,,Altorių šešėly" Romano sukūrimo istorija. Pagarsėjęs kaip poetas, sukūręs keletą dramos kūrinių, Mykolaitis-Putinas daugeliui netikėtai parašė didelį romaną „Altorių šešėly“. Nors anksčiau jis buvo paskelbęs keletą apsakymų, šis romanas ir savo apimtimi, ir me­niniu brandumu buvo visiškai naujas reiškinys rašytojo kūrybos kelyje. Sumanymas parašyti romaną brendo ilgą laiką, jo užuomazgų reikėtų ieškoti autoriaus biografijoje. „Altorių šešėly“ tema, ar bent jos dalis, konfliktas tarp kunigo ir poeto,— sakė rašytojas 1934 m.,— kilo many jau prieš keliolika metų, bet apie patį vei­kalą konkrečiai pradėjau mąstyti gal tik vieneri metai prieš imdamasis jį rašyti.“ Poeto ir kunigo problemos seniai domino rašytoją. Recenzuodamas P. Vai­čiūno dramą „Nuodėmingas angelas“, kurios vienas veikėjas buvo ekskunigas, Mykolaitis-Putinas 1927 m. rašė: „Iškunigėjimas anaiptol ne farso vertas reiš­kinys. Jis eina kartu su daugelio mūsų gabių žmonių ir talentų likimu“. Kiek vėliau, straipsnyje „Šviesioji Vaižganto kūryba“, jis dar atviriau tvirtino, kad „Kunigystė“ <.. .> talentui, be abejo, kenkdavo ir kenkia ligi šiolei“. Pa­našių minčių esama ir kituose straipsniuose. Straipsnyje apie Maironį pasakyta: „Maironis greit pajuto konfliktą tarp poetinių savo sielos polėkių — išgyve­nimų ir dvasiškojo luomo idealų bei normų“. Gavęs iš fakulteto atostogų sveikatai pataisyti, 1931 m. ru­denį Mykolaitis-Putinas išvyko į užsienį ir keletą mėnesių gyve­no Nicoje. Čia jis ir pradėjo rašyti romaną „Altorių šešėly“. Grįždamas į Kauną, parsivežė pirmosios dalies rankraštį. Pir­mosios dvi romano dalys išėjo 1933 m. pradžioje, o trečioji — tų pat metų pabaigoje. Ilgai brandintas, bet palyginti greitai parašytas didžiulės apimties romanas rodė kūrybinį rašytojo pakilimą, buvo susijęs su jo paties viduje vykstančiais poslinkiais, vertybių perkainoji­mu, su tuo, kas jį patį gyvybiškai jaudino. Romano autobiografiškumo klausimas. Sakydamas, kad roma­ne „Altorių šešėly“ rašęs apie tai, kas „stačiai sprogdino krū­tinę“, Mykolaitis-Putinas kartu netiesiogiai patvirtino, jog rė­mėsi savo paties išgyvenimais, stebėjimais, apmąstymais, gyve­nimiška patirtimi. Kaip ir pagrindinis romano veikėjas Vasaris, autorius taip pat išgyveno konfliktą tarp kunigo ir poeto, skaudžiai vadavosi iš dvasininkų luomo. Ši gyvenimiška patirtis padėjo rašytojui atkurti autentišką vaizduojamos aplin­kos ir epochos vaizdą, nutapyti tikroviškus žmonių paveikslus. Pats rašytojas neslėpė, kad, norėdamas būti arčiau tikrovės, nevengė autobiografinių pradų, tačiau savo paties patyrimą panaudojęs tik kaip žalią medžiagą. Vis dėlto, romanui išėjus, buvo bandymų tapatinti jo autorių ir pagrindinį herojų, dėti tarp jų lygybės ženklą. Tas „naivus skaitytojų smal­sumas“, bandymai traktuoti romaną kaip ištisai autobiografinį, pasak paties rašytojo, jam sugadino „daug kraujo ir ligi šiol tebegadina“. Tad ar romanas „Altorių šešėly“ yra autobiografinis kūrinys? Šiuo atveju svarbią reikšmę turi ir paties autoriaus liudijimas: „Aš nesigiriu,— rašė jis autobiografijoje,— kad tarp Vasario ir manęs yra nemaža dvasinio panašumo — panašių minčių, išgyvenimų, svyravimų, viena kita buitinė paralelė, bet tai ir viskas. Daugelio skaitytojų nusivylimui, ranką ant širdies padėjęs, pasakysiu, kad jokios Liucės nei baronienės mano gyvenimo realybėje nebuvo. Tokios Auksės, kaip pavaizduota romane, taip pat nebuvo. Tokio darbo ir tokiomis aplinkybėmis, kaip tai pavaizduota ant­rajame romano tome, aš niekad nedirbau. Trečiajame tome aprašytas Vasario gyvenimas tik viena kita aplinkybe sutampa su manuoju. Daugiausia gyveni­miško buitinio autobiografiškumo yra pirmajame tome.“ Nėra jokio pagrindo suabejoti šitais rašytojo žodžiais. Nors romane panaudota nemažai paties jo kūrėjo išgyvenimų, stebėji­mų, tačiau romanas yra meno kūrinys, jame autoriaus patirtis kitaip įprasminta, papildyta vaizduotės sukurtais paveikslais, turinčiais jau kur kas platesnę prasmę negu konkrečios asmeny­bės išgyvenimai. Dėl to neturime teisės romano laikyti tikru au­tobiografiniu kūriniu, tapatinti autoriaus su jo sukurtu Vasario paveikslu. Romano problematika. Vaizduodamas „Altorių šešėly“ pagrin­dinio veikėjo Liudo Vasario gyvenimo kelią nuo įstojimo į dva­sinę seminariją iki pasitraukimo iš dvasininkų luomo, rašytojas pagrindinį dėmesį skyrė savo veikėjo dvasiniams išgyvenimams ir konfliktams. Kartu Vasario drama romane kuo glaudžiausiai siejama su išoriniu pasauliu: su jo aplinka ir visuomenės raidos tėkme, su kultūros ir meno problemomis, gyvenime išryškėju­siais idėjiniais ir moraliniais konfliktais. Socialiniai ir ideologi­niai tikrovės prieštaravimai romane perteikiami pagrindinio vei­kėjo išgyvenimais, mąstysena ir jausena, santykiu su artimesne ir tolimesne aplinka. Imdamasis vaizduoti dvasininkijos aplinką, rašytojas gerai su­prato, kokie sunkumai jo laukia jau vien todėl, kad kunigija „jautriai reaguoja į kiekvieną pasikėsinimą parodyti intymaus, kasdienio, pasakyčiau, grynai žmogiško jos gyvenimo vaizdą“. Tačiau rašytojas buvo įsitikinęs, kad literatūroje nė vienas so­cialinis sluoksnis negali turėti privilegijų, todėl užsibrėžė roma­ne parodyti ne vien viešąjį, bet ir intymųjį kunigijos gyvenimą, dažnai slepiamą nuo pašalinių akių, pasakyti, kaip seminarijos auklėjimas, kunigo padėtis ir gyvenimas intelektualiai ir mora­liškai nuskurdina asmenybę, yra gausybės vidinių prieštaravimų, nepasitenkinimo ir abejonių šaltinis. Ano meto sąlygomis romano tema buvo ypač aktuali pirmiausia todėl, kad katalikų dvasininkija Lietuvoje tu­rėjo didelę įtaką ne tik religiniam, bet ir ideologiniam, politiniam visuome­nės gyvenimui, užėmė privilegijuotą padėtį. Kaip sakė romano pirmojo leidimo įžangos žodyje rašytojas, „Lietuvos kunigas buvo ir ūkininkas, ir kooperati­ninkas, ir finansininkas, ir politikas, ir diplomatas, ir ministeris, ir gydy­tojas, ir dievai žino dar kas. Jis agitavo mitinguose — jis ir šiandien dar aktyviai dalyvauja politinių partijų rietenose. Lietuvos kunigas buvo taip pat ir literatas: kartais apysakininkas, bet dažniau poetas". Paties autoriaus žodžiais tariant, romane jam knietėję iškel­ti du pagrindinius klausimus: kunigavimo ir poetinės kūrybos santykio (tai yra, ar ši profesija ugdė, ar žlugdė talentą)- ir nukunigėjimo, ekskunigo (kas gabesnį žmogų paskatina mesti kunigystę). Iš pirmo žvilgsnio tos autoriaus užsibrėžtos proble­mos gali pasirodyti siauros, svarbios tik nedideliam, nors ir la­bai įtakingam visuomenės sluoksniui. Tačiau iš tikrųjų rašytojas savo pavaizduotais kunigijos tipais ir šio luomo gyvenimo reiš­kiniais apėmė daug platesnius visuomenės socialinės ir dvasi­nės buities akiračius, sprendė reikšmingą pašaukimo, gyvenimo kelio pasirinkimo problemą. Jį domino visuotinę reikšmę turintys žmogaus egzistencijos klausimai: asmenybės siekimas dvasinės laisvės, vadavimasis iš prigimčiai svetimų dogmų ir suvaržymų, kūrybos esmės ir paskirties. Visa tai turi nenykstančią vertę, svarbu ir mūsų dienų žmogui. Tikrųjų dvasinių vertybių ieškojimo, asmenybės susiformavi­mo, kūrėjo, kūrybos ir gyvenimo santykio klausimai neprarado svarbos ir mūsų laikais, jie yra ne vieno šiuolaikinio literatūros kūrinio tema. Romane keliamos problemos pačiam rašytojui nebuvo naujos. Vienu ar kitu pavidalu jos atsispindėjo ir jo lyrikoje, kur nemažai kalbama apie maiš­tavimą prieš svetimus prigimčiai varžtus, poetizuojama kova dėl dvasinės laisvės, idealo siekimas. Romano sandara. Vasaris seminarijoje. Vidinių konfliktų už­uomazgos. Svarbiausias vaizdavimo objektas romane „Altorių še­šėly“ — pagrindinio veikėjo Liudo Vasario gyvenimas (prade­dant įstojimu į dvasinę seminariją ir baigiant atsisakymu nuo kunigystės). Rašytojui svarbiausia dvasinė veikėjo biografija. Jam rūpi Vasario dvasinis brendimas, pasaulėžiūros ir kūrybos formavimasis bei raida, biografijos ir kūrybos santykis (tai yra, kaip gyvenimo aplinkybės, veikėjo pasaulėvaizdis, jo įsitikini­mai, pažiūros derinasi su jo poezija). Todėl romane plačiau analizuojami motyvai, atvedę Vasarį j dvasinę seminariją, tos gyvenimo sąlygos, kurios brandino jo charakterį ir pasaulėjautą. Bene pagrindinis romano sandaros bruožas — veiksmo su­koncentravimas į veikėjo dvasinį gyvenimą. Išorinių įvykių čia labai nedaug, nėra aštresnės intrigos, kur susidurtų dvi skirtin­gos jėgos. Veiksmą į priekį romane stumia daugiausia pagrin­dinio veikėjo vidinio konflikto raida. Tas konfliktas tarpais su­silpnėja, veikiamas ne tiek išorinių, kiek paties veikėjo vidaus, dvasinio gyvenimo priežasčių, bet netrukus vėl įsiplieskia. Pa­sakojimo tempas lėtas: rašytojas dažnai detaliai analizuoja vei­kėjo išgyvenimus (pavyzdžiui, konfliktą tarp kunigo ir poeto, tarp jausmo ir pareigos), į jo sąmonę patekusį įspūdžių, aplinkos stebėjimų srautą, kartu pristabdydamas veiksmo eigą. Pagaliau patirti įspūdžiai ir išgyvenimai sukelia veikėjui būtinybę juos apmąstyti, išanalizuoti savo vidines būsenas ir jausmus. Trys romano dalys — tai trys stambūs Vasario biografijos tarpsniai. Kiekvienoje dalyje veikėjas parodomas vis naujoje ap­linkoje ir kitokiose situacijose. Romano veiksmas plėtojamas chronologiškai, tik tarp antrosios ir trečiosios dalies yra dešim­ties metų pertrauka. Tad apie Vasarį dvasinėje akademijoje ir užsienyje sužinome labai mažai, ir tai tik iš jo paties prisimini­mų, apmąstymų. Rašytojo pasirinkta romano kompozicija labai tikslinga: visas dėmesys sutelkiamas tik į pagrindinį veikėją, į jo gyvenimo kelią, nėra šalutinių siužetinių linijų. Pirmojoje romano dalyje „Bandymų dienos“ Vasario bio­grafiją rašytojas pradeda ne nuo vaikystės, o nuo įstojimo į kunigų seminariją, kai dar nepatyręs, nesubrendęs jaunuolis renkasi savo gyvenimo kelią. Iš pat pradžių autorius siekia pa­rodyti, kas atvedė į niūrius seminarijos rūmus tą poetiškos sie­los valstiečių vaiką, iš prigimties lėto, neryžtingo būdo, bet ne­abejotinai jautrų, gabų ir mąstantį. Jis išskiria dvi priežastis. Pirma, tai tėvų valia. „Motyvai? Liudas Vasaris jais galvos sau daug nekvaršino. Taip reikėjo, kitaip nebuvo galima — ir tiek

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!