Albinas Rimka

 T U R I N Y S Įvadas 3 1. A. Rimkos gyvenimo kelias 5 2. A. Rimkos politinės pažiūros 9 3. A. Rimkos darbai statistikos srityje 12 4. A. Rimkos darbai demografijos srityje 14 5. A. Rimkos požiūris agrariniu klausimu 16 6. A. Rimka – universiteto profesorius 18 7. Išvados 22 8. Santrauka (anglų kalba) 23 9. Literatūra ir šaltiniai 24 ĮVADAS XX amžius Pasaulio istorijai yra vienas iš įsimintiniausių savo pasiekimais ir, deja, savo karais ir nelaimėm. Lietuvai tai yra amžius, kai ji pagaliau pasirodė politiniame žemėlapyje kaip savarankiška valstybė 1918 metais, vėl dingo po kelių dešimtmečių ir vėl atsirado jame jau amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. Daug žymių vardų davė Lietuvai būtent XX amžius – ekonomikos, statistikos, politikos moksluose. Ypač pasižymėjo nepriklausomybės laikotarpis XX amžiaus pradžioje – sukurti ekonominiai darbai, ūkio reformos, naujo universiteto įkūrimas. Tarpukario darbai ir veikėjai yra nemažai nagrinėti ir labai gerai žinomi visuomenei. Parašyta daug straipsnių ir knygų apie to meto atskirus ekonomistus, jų palikimą Lietuvos istorijai ir mokslui. Bet yra asmenybė, kurios įnašas į Lietuvos mokslo istoriją yra didžiulis, bet apie kuri nėra daug kalbama, o atėję į biblioteką ir paklausę knygų apie šį žmogų gautumėte tik dvi, ir tai tik viena iš šių dviejų yra visa skirta jam, kita gi skiria šiai asmenybei tik vieną skyrių. Tai yra Albinas Rimka – žymus Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjas, ekonomistas, mokslininkas. Jis taip pat pasižymėjo kaip mokslininkas tyrinėtojas, palikęs reikšmingus statistikos darbus iš Lietuvos visuomenės ir ūkio tyrimų. Dar šiandien Lietuvos statistikai mato nepanaudotų galimybių taikant įžvalgius ir kūrybingus A. Rimkos tyrinėjimus. Neįtikėtina , tačiau iki šiol nėra parašyto darbo, apibendrinančio visos A. Rimkos, kaip ekonomisto ir mokslininko veiklos, nesudaryta jo darbų bibliografija, kuri bent šiek tiek parodytų jo, kaip ekonomisto ir mokslininko, raidos kelią. Plačiausiai A. Rimkos pažiūros tyrinėtos prof. S. Martišiaus straipsniuose ir išleistoje knygoje “Akademikas profesorius Albinas Rimka” ir doc. V. Lukoševičiaus knygoje „Liberalizmo raida Lietuvoje“. A. Rimka žinomas kaip žemės ūkio reformos įstatymo autorius ir vadinamas valstietijos ideologu. Gimęs mažame Skerpiejų kaime šis žmogus nuėjo ilgą kelią iki Lietuvos banko Statistikos ir ekonomikos skyriaus vedėjo pareigų ir Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus vardo. Būtent šis žmogus pirmas pradėjo rašyti apie agrarinio ūkio problemas Lietuvoje, būtent jis atliko išsamią Lietuvos ūkio lyginamąją analizę ir būtent jis parašė pirmąjį lietuvišką statistikos vadovėlį. Šio kursinio darbo tikslas yra trumpai apžvelgti svarbiausias A.Rimkos biografijos datas, parodyti jo darbų įvairiose mokslo srityse svarbumą Lietuvos mokslui ir apžvelgti keletą jo darbų detaliau. Šio darbo uždaviniai yra: 1) apžvelgti A.Rimkos svarbiausias biografijos datas; 2) parodyti A.Rimkos padarytų darbų svarbą Lietuvos mokslui ir jo raidai XX am. pradžioje; 3) Apžvelgti keletą A.Rimkos parašytų darbų detaliau. 4) Pabrėžti A.Rimkos asmenybės svarbą Lietuvai tarpukario Lietuvoje. 1. ALBINO RIMKOS GYVENIMO KELIAS Perskaičius bent pora A.Rimkos straipsnių susidaro įspūdis, kad tik žmogus kilęs iš inteligentijos, iš didmiesčio gali taip šiuolaikiškai mąstyti, taip vaizdžiai reikšti savo mintis. O realybė yra kitokia ― Albinas Rimka yra kilęs iš Lankeliškių parapijos Skerpiejų kaimo ― vienos gražiausių Suvalkijos vietų , o jo seneliai buvo karališki baudžiauninkai. Kaip rašo Elena Rimkaitė „Atsiminimuose apie šeimą“, Albino Rimkos tėvai Juozapas ir Uršulė, pasak aplinkinių buvo panašūs vienas į kitą, kaip brolis su seserimi, jie puikiai sugyveno, tik deja jų laimė truko neilgai: kai jų pirmagimiui Albinui – Juozapui buvo vos septyni mėnesiai Juozapas Rimka nuskendo. Jaunajai našlei su kūdikiu ant rankų sunku buvo vienai tvarkytis ūkyje, todėl nenuostabu, kad ji greitai ištekėjo antrąkart . Albino patėviui Kaziui visai netiko jo pavardė ― Meška, nes tai buvo atviras, besišypsantis žmogus, smulkaus sudėjimo, kuris atstojo mažajam Albinukui tikrąjį tėvą, pamatęs, kad Albinukas yra gabus mokslams, išleido mokytis toliau. Su antruoju vyru Uršulė susilaukė dar trijų vaikų – dviejų dukterų ir sūnaus, ji buvo labai darbšti, griežto būdo ir vaikai jos prisibijojo – ji vis ką nors dirbdavo, krutėdavo – tai darželyje triūsdavo, tai verpdavo, sekmadienio rytais išskubėdavo į bažnyčią, kartais nelaukdama, kol vyras pakinys arklius, o pati pėsčiomis eidama trumpesniu keliu. Kazį Mešką visi vadino tėtuku, ir tikrai, jo pavadint patėviu liežuvis neapsisuktų – jis buvo prisirišęs prie visų vaikų vienodai, dažnai sekdavo pasakas (o mokėjo jis jų labai daug), dainuodavo ir vaikai visąlaik paskui jį lakstydavo ar susėsdavo aplink paklausyti jo pasakojimų. Šio žmogaus dorumą parodo ir tai, jog sunkiu metu būtent jį žmonės išsirinko vaitu 1914 metais. Mirė Kazys Meška apie 1937 metus. Albinas Rimka išvydo pasaulį 1886 metų vasario 16 dieną. Jo vaikystė praėjo tam pačiam Lankeliškių kaime. Kaip ir visi berniukai kiek paaugęs jis buvo klapčiukas – tarnavo mišioms. Pradžios mokyklą Albinas tai pat lankė Lankeliškiuose ir vėliau visada tik geru žodžiu minėjo savo pirmąją mokytoją, kuri davė jam išties gerus mokslų pagrindus. Gavęs pradžios mokyklos pažymėjimą 1898 metais jis tęsė mokslus pagal dviklasės mokyklos programą iki 1901 metų, rengėsi stoti į Mokytojų seminariją, bet dėl lėšų stygiaus į ją neįstojo. Kurį laiką A.Rimka ūkininkavo, bet mintis apie tolesnį mokslą jo niekad neapleido ir jis, kad nešvaistyt laiko veltui, daug skaitydavo – knygas, laikraščius, jis netgi subūrė apylinkės jaunuolius, kurie rinkdavosi jo klėtelėje ir skaitydavo su juo kartu. Nuo maždaug 1905 metų (kai jam buvo 18) pasirodė jo straipsniai spaudoje, pasirašyti įvairiausiais slapyvardžiais., jis siuntė straipsnius į „Ūkininką“, vėliau – į „Lietuvos Ūkininką“. Jo straipsniai, pasirašyti „Karvelio“ slapyvardžiu traukė dėmesį savo įžvalgumu, logišku mąstymu. Sunku buvo patikėti, kad šiuos straipsnius rašė 20-21 metų jaunuolis, kuris nedaug gyvenime tėra matęs, o ne pagyvenęs, subrendęs senuolis. Deja, rašymą teko trumpam nutraukti ― 1907-1908 metais Albinas Rimka tarnavo kariuomenėj. Mintis apie aukštąjį mokslą taip ir nebuvo jo apleidusi , štai ką jis yra sakęs P. Rusėnui apie 1908 metus: “Noriu išeiti į platesnį pasaulį. Noriu siekti mokslo. Mokslą išėjęs Lietuvai būsiu naudingesnis negu kapstydamasis ūkio darbuose. Padėk man Vilniuj apsigyventi, kad galėčiau ten mokytis“. Ir Rusėnas tikrai padėjo – pasiūlė priimti Albiną i „Lietuvos ūkininko“ redakciją. Pirmas mėnuo buvo bandomasis, bet kai jis baigėsi, niekam net į galvą nebuvo šovusi mintis A.Rimką atleisti ― jis tapo tiesiog nepakeičiamu žmogumi redakcijoje, ir ne tik atlikdavo jam pavestą darbą prie analfabetiškai parašytų straipsnių už kurį jam ir buvo mokamas mažas 25 rublių atlyginimas, bet ir keldavo visą redakciją ant savo pečių ir atlikdavo tuos darbus, į kuriuos rusų valdžia žiūrėjo itin nepalankiai, po kurio laiko jis tampa laikraščio redaktoriumi ir vysto veiklą tarp lietuvių jaunuomenės, tuo dar labiau pritraukdamas žandarmerijos dėmesį. Viskas baigėsi tuo, kad po kratos redakcijoje ir sėkmingo arešto išvengimo, A. Rimkai vistiek tenka atsiaugint ūsus, nešioti skrybėlę, užsidėti akinius (su paprastu lango stiklu) – daryti viską, kad kuo mažiau kristų žandarams į akis. Bet netgi ir tokios gudrybės nepadėjo jam ramiai gyventi Vilniuje, nes vis tik suėmimo vargiai buvo galima išvengti, Albinas išvažiavo į tėviškę, bet ir čia, pabuvojęs vos porą dienų, turėjo sprukti nuo paskui jį atskubėjusių žandarų. Sėkmingai perėjęs sieną , kitą dieną jis jau buvo Karaliaučiuj. Iš ten jis išvažiavo į Šveicariją, kur apsigyveno Saanen (Zanen) kaimelyje, netoli Interlakeno, pas labai malonią šveicarų šeimą lyg šeimos narys. Ten gyvendamas mokėsi. Vėliau mokslus tęsė Vokietijoje, Frankfurte prie Maino, studijavo ekonomiką laisvo klausytojo teisėmis, o prasidėjus karui emigravo į Ameriką. Čia jis iš pradžių redagavo „Ateitį“, su Rimkos pagalba šis laikraštis tapo rimtas , nukreiptas liberaliniu-demokratiniu keliu, o vėliau A. Rimka perėmė iš savo draugo J. Strimavičiaus „Jaunosios Lietuvos“ žurnalo redagavimą. Kaip ir anksčiau „Lietuvos ūkininke“, jis atliko didelį darbą skatindamas jaunimą šviestis, domėtis politiniu gyvenimu. Būdamas JAV A.Rimka nenustojo svarstęs Lietuvos ateities planų, kurie, vykstant karui, ypač suaktualėję. Savus šios temos apmąstymus jis išdėstė knygoje „Lietuvių tautos klausimas Europos karės metu“, kuri yra šaltinis kai kurioms jo to meto pažiūroms apibūdinti. Šiame savo darbe A.Rimka, aišku, negalėjo apeiti karą sukėlusių priežasčių, dėl to jis čia pat išdėstė savo požiūrį į visuomenę ir jos raidą. Iš anksto galima pasakyti, jog šiam jo požiūriui būdinga Fridricho Listo (1789―1846) gamybinių jėgų koncepcija, kurią pripažino ir vokiečių mokykla. Ne veltui A.Rimka jau buvo porą metų klausęsis paskaitų Visuomenės ir Prekybos mokslų akademijoje Frankfurte prie Maino ir, be abejo, šiek tiek plačiau susipažinęs su vokiečių ekonominę literatūra. Be abejonių, Rimka norėjo ateityje matyti pasaulį, pirmiausia Europą, be karų, todėl kėlė didelį klausimą, kaip šito galima buvo pasiekti. Patikimiausias būdas būtų pasaulio arba bent, turint galvoje vykstantį karą, Europos tautų federacija. Bet deja artimiausiu metu tam nebuvo jokių galimybių. Bet kokį kelią pasirinkti Lietuvai? A. Rimka yra pasakęs: „Prie dabartinio visuomenės gyvenimo sutvarkymo, prie niekuo nereguliuojamų lenktynių, kurios yra išsigimę į varžytynes ― mažesnėms ir silpnesnėms tautoms ir yra geriausias išėjimas priklausyti didelei ir galingai valstybei, kuri savo gamtos turtų įvairumu ir pajėgų didumu gali atsispirti kitų didelių tautų ar valstybių grobimo politikai“ (2, p.62) Apie tai, kad mažoms tautoms naudinga priklausyti didelėms valstybėms A.Rimka rašė ir „Lietuvos Ūkininke“: „Priklausyti didelei valstybei bendriems reikalavimams patenkinti ir turėti savo savavaldybę ypatingiems vietos bei tautos reikalavimams aprūpinti – štai šių dienų tautos gyvenimo sąlyga“ Tą patį kartojo ir jo redaguotoje „Jaunojoje Lietuvoje“. (3) Vincentas Lukoševičius savo knygoj „Liberalizmo raida Lietuvoje“ rašė, kad A.Rimka buvo linkęs manyti, kad Lietuvai geriau būtų priklausyti Rusijai, o ne Vokietijai ar Lenkijai, aišku, jei Rusija bus demokratinė valstybė, o tokia, ji, jo nuomone, netrukus turėtų tapti. Jis ragino pasikliauti Rusijos demokratinėmis jėgomis:“ Rusų tautos didžiuma yra pilnai demokratiška ir ja mes galime pasitikėti, nes turime gana pavyzdžių iš trumpo pirmosios ir antrosios Dūmų gyvenimo ir šiaip visuomenės veikėjų bei jos srovių veikimo praktikos“. (3, p.809) Taigi A. Rimka visai skeptiškai žiūrėjo į Lietuvos valstybės savarankišką egzistavimą, bet galima daryti prielaidą, jog jis taip manė tiesiog dėl to, kad labai abejojo, ar Lietuvos nepriklausomybė yra įmanoma, turint omeny jos galingus kaimynus. 1917 m. A. Rimka atvyko į Rusiją. Čia jis aktyviai dalyvavo politiniame gyvenime, priklausė naujai įkurtai socialistų liaudininkų demokratų partijai (LSLDP), tačiau šiai partijai nepavyko išplėtoti savo veiklos, kadangi bolševikų valdžia ją uždraudė. Po kurio laiko A.Rimka grįžo į Lietuvą. Taip, išvažiavęs iš Lietuvos 1911 metais dėl caro persekiojimų dar nelabai žinomas laikraščio redaktorius, jis grįžo 1918 metais kaip žinomas visuomenės veikėjas, išsimokslinęs žmogus. 1919 metais Albinas Rimka pradėjo redaguoti pirmąjį Vyriausybės dienraštį „Lietuva“, kiek vėliau buvo paskirtas Spaudos ir propagandos biuro direktoriumi. Po vienerių metų – 1920 metais jis buvo išrinktas į Steigiamąjį Seimą, surengė ir pateikė Žemės reformos įstatymo projektą, kuris vėliau buvo priimtas – dėl to jis yra laikomas vienu iš aktyviausių Lietuvos žemės reformų puoselėtojų ir įstatymo rengėjų. Didžiausias A.Rimkos, kaip literatūros tyrinėtojo, nuopelnas – įdomi studija apie Nobelio premijos laureato R.Tagorės kūrybą. Autorius labai subtiliai apžvelgė egzotiško Rytų poeto, dramaturgo, romanisto, filosofo biografiją ir kūrybą pateikdamas nemažai ištraukų iš R.Tagorės knygų, apibūdino jo pažiūras į tautą, mokslą, tikybą, šeimą, gyvenimo prasmę.(4) Albinas Rimka buvo labai įvairiapusė asmenybė, jis aktyviai dalyvavo politiniame šalies gyvenime, dėstė paskaitas Lietuvos universitete (nuo 1930m. – Vytauto Didžiojo universitetas), išleido net tris statistikos vadovėlius, kurie buvo pirmieji originaliai parašyti lietuvių kalba (o ne versti iš užsienio kalbų), parašė daug straipsnių aktualiomis Lietuvai temomis ir paliko savo vardą Lietuvos demografijos istorijoje, parašydamas darbą apie Vilniaus krašto gyventojų tautybių statistiką., be to, vienas pirmųjų taip išsamiai nagrinėjo žemės klausimą ir agrarinį ūkį Lietuvoje. 2. ALBINO RIMKOS POLITINĖS PAŽIŪROS Ir pasaulinėje ekonominėje literatūroje, ir Lietuvos spaudoje 1930 m. pasireiškė didelis nusivylimas tradiciniu liberalizmu, dominavusiu Europoje nuo Napoleono laikų iki Pirmojo pasaulinio karo. 1929―1933 m. ūkinė krizė paskatino ekonomistus susidomėti metodologinėmis ūkio mokslo problemomis, ieškoti valstybių ekonominės politikos naujų kelių, atsisakyti ekonominių doktrinų, pagrįstų individualizmo principu. Pasaulio politikai ir ekonomistai, sukrėsti Spalio revoliucijos eksperimento žiaurumo, bijojo ūkinių sistemų, pagrįstų vien visuomeniškumo (kolektyvizmo) principu. Įvairių šalių intelektualai ieškojo trečiojo kelio valstybės ir ūkio klausimams spręsti. A.Rimka liko liberalizmo šalininkas, visada liberalizmo idėją gynė nuo neteisingos kritikos. Jis suprato, kad esamos kapitalizmo negerovės – tai ne liberalizmo trūkumai. Jis yra parašęs: „jei ir galima rišti liberalizmo socialekonominę ideologiją su kapitalistine santvarka, tai tas pereinamybės ryšys istorinėj ir gyvenimiškoj perspektyvoj yra tik toks, kad liberalizmas, remdamasis ūkinio gyvenimo eigos ir jo reiškinių stebėjimu, konstatavo ūkinio proceso faktus ir formulavo arba apibrėžė jų pereinamybės ryšį“ (5) Į klausimą, kaip turėtų būti tvarkomi Lietuvos ekonominiai reikalai, A.Rimka atsakė taip: „Lietuvos ekonominiai reikalai tegali būti tvarkomi tik taip, kad atitiktų gyventojų daugumos valią“.(7 p. 69) A.Rimka demokratiją suprato gana šiuolaikiškai. Jis nebuvo vien už parlamentarinį režimą. Anot jo, „su demokratijos ideologija yra suderinamas ne tik siaurai suprantamas parlamentinis režimas

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!