Albertas Kamiu Svetimas

ALBERTAS KAMIU „sVETIMAS“ MERSO PAVEIKSLAS • Bejausmis, svetimas aplinkai, netikintis, abėjingas, šaltakraujis, uždaras, netiktntis meile žmogus. •  „Po kurio laiko viena moteris pradėjo verkti.<...> Labai stebėjausi, nes jos visai nepažinojau. Norėjau, kad ji nutiltų.“ (Merso neempatiškas) • Kai Reimonas mušė merginą savo namuose dėl apgavystės: „Mari pasakė, kad tai baisu, aš nieko nesakiau. Ji paprašė pakviesti policiją, bet aš pasakiau, kad policijos nemėgstu.“ (nerūpestingas kitų labui) MERSO PAVEIKSLAS • Kai Reimonas mušė merginą savo namuose dėl apgavystės: Aš jam pasakiau, kad, mano nuomone, dabar ji nubausta, ir jis turėtų būti patenkintas. • „Jūs jaunas ir, man atrodo, toks gyvenimas jums turėtų patikti“. Taip, atsakiau, bet iš esmės man vis tiek. Tada jis paklausė, nejaugi aš nenorėčiau pakeisti savo gyvenimo. Atsakiau, kad gyvenimo niekad nepakeisi, kad ir kaip gyventum, gyvenimas yra visur tas pats, ir kad manasis man visai patinka.  MERSO SANTYKIAI SU MAMA (prieš ir po jos mirties) • „Kai mama buvo namie, ji visą laiką tylėdavo ir sekiodavo mane akimis. Patekusi į prieglaudą, pirmomis dienomis dažnai verkdavo. Bet tai iš įpratimo. Po kelių mėnesių ji būtų verkusi, jeigu būtų atsiimta iš prieglaudos.“ (namie nekalbėdavo, neturėdavo apie ką kalbėti) • „ pastaraisiais metais aš ten beveik nevažinėjau. Ir dar dėl to, kad tos kelionės atimdavo man sekmadienius, jau nekalbant apie vargą eiti į stotį, pirkti bilietus ir dvi valandas kratytis autobuse.“ (nebesistengė mamos aplankyti prieglaudoje, poilsis buvo svarbesnis) • „Liaukis, radai ką ponui pasakoti!“ Senis paraudo ir atsiprašė. Aš įsiterpiau ir pasakiau: „O ne! Kalbėkite!“ Juk jis kalbėjo tiesą, ir man buvo įdomu. (Merso ne apraudojo savo mirusia motina, bet domėjosi durininko gyvenimu, klausėsi jo pasakojimų ir ragino nesustoti kalbėti) MERSO SANTYKIAI SU MAMA (prieš ir po jos mirties) • Gėrė kavą su pienu prie mamos karsto • „Mano atminty išliko dar keli tos dienos vaizdai: pavyzdžiui, Pereso veidas, kai jis mus pavijo paskutinį kartą, prie pat miestelio.“ (Jam laidotuvėse labiau įstrigo kiti žmonės ir jų elgesys) • „ aš ėmiau slankioti po butą Jis buvo patogus, kol mama gyveno čia. Man vienam jis tapo per didelis, ir todėl stalą iš valgomojo teko perkelti į miegamąjį.“ MERSO SANTYKAI SU MARI • „Pasakiau, kad mirė mama. Kadangi ji norėjo sužinoti kada, aš atsakiau: „Vakar“. Ji kiek atšlijo, bet nieko nepasakė. Norėjau jai paaiškinti, kad nesu dėl to kaltas, bet susilaikiau, prisiminęs, jog tai jau buvau sakęs viršininkui. Tai neturėjo jokios reikšmės. Kad ir kaip ten būtų, žmogus visuomet esi truputį kaltas.“  • Po kiek laiko ji paklausė, ar aš ją myliu. Atsakiau, kad tai visai nieko nereiškia, bet man atrodo, kad nemyliu.  MERSO SANTYKAI SU MARI • Vakare pas mane atėjo Mari ir pasiteiravo, ar nenorėčiau jos vesti. Atsakiau, kad man vis tiek, bet jeigu ji nori, galime susituokti. Tada ji panoro sužinoti, ar aš myliu ją. Aš atsakiau, kaip jau buvau sakęs vieną kartą, kad tai neturi jokios reikšmės, bet tikriausiai nemyliu.  (abejingas) • ji sumurmėjo, kad aš esu keistas, kad ji, be abejo, dėl to mane ir myli, ir kad turbūt vieną dieną dėl tos pačios priežasties aš jai tapsiu atgrasus  MERSO SANTYKIAI SU SALAMANU • „Kai juos sutikau ant laiptų, Salamano kaip tik plūdo šunį. „Nususėli tu! Dvėsena!“ — šaukė senis, o šuo inkštė. „Labas vakaras“,— pasakiau…“ (Visai nerūpėjo Merso, kad prieš šunį buvo smurtaujama, jam gal atrodė net ironiška) • Jis manąs, kad mane labai prislėgusi mamos mirtis; aš nieko neatsakiau.  MERSO SANTYKIAI SU REIMONU SENTESU • Tada Sentesas pareiškė, kad kaip tik norėjęs prašyti mano patarimo tuo pačiu reikalu, nes aš esąs vyras, pažįstąs gyvenimą ir galįs jam padėti, ir tada mes tapsime draugai. Aš nieko neatsakiau, ir jis dar kartą paklausė, ar aš norėčiau būti jo draugas. Aš pasakiau, kad man vis tiek, ir jis, regis, liko patenkintas. • prendė pagalvoti. Prieš tai jis norėtų manęs kai ko paprašyti. Tačiau prieš prašydamas norįs žinoti, ką aš manau apie visą šitą istoriją. Atsakiau nieko nemanąs, bet kad visa tai įdomu.  • Reimonas pasakė: „Aš žinojau, kad tu pažįsti gyvenimą“. (visi manė kad Merso žino daug apie gyvenimą ir jį supranta) • Man buvo vis tiek — būti jo bičiuliu ar ne, o jis, atrodė, labai to troško. (nerūpėjo draugystės) MERSO PAVEIKSLAS 2 • Aš kiek nustebau: maniau, kad ta istorija jau baigta, ir atėjau čia visai apie nieką nebegalvodamas.­ • Supratau, kad suardžiau dienos pusiausvyrą, neįprastą tylą paplūdimyje, kur buvau laimingas. Tada iššoviau dar keturis kartus, ir kulkos nepastebimai susmigo į nejudantį kūną. Tai buvo tarsi keturi trumpi smūgiai, kuriais aš pasibeldžiau į nelaimės duris. MERSO PAVEIKSLAS PO ŽMOGŽUDYSTĖS • Tardytojas man pasirodė labai protingas ir apskritai simpatiškas, nors jam nuolat nervingai trūkčiojo lūpos. Išeidamas net norėjau paduoti jam ranką, bet laiku prisiminiau, kad esu nužudęs žmogų. (rimtose situacijose Merso domisi kitais dalykais) • Jis paklausė, ar aš buvau per laidotuves sielvarto prislėgtas. Tačiau atsakiau, kad esu kiek atpratęs analizuoti savo jausmus, ir todėl man sunku jam atsakyti. • Tačiau aš jam paaiškinau, kad tokia jau mano prigimtis — fiziniai poreikiai dažnai sutrikdo mano jausmus. Mamos laidotuvių dieną buvau labai pavargęs ir norėjau miego. Todėl ne visai suvokiau tai, kas vyko. CITATOS IR KT. • Jis kiek pamąstė. Paskui paklausė, ar galėtų pasakyti, kad tą dieną aš sutramdžiau savo įgimtus jausmus. Aš atsakiau: „Ne, negalėtų, nes tai netiesa“ (advokatas norėjo pameluoti už Merso, bet jis neleido) • Norėjau jį sulaikyti ir pasakyti, kad man reikia jo užuojautos — ne tam, kad būčiau geriau ginamas, o, taip sakant, paprasčiausios žmogiškos užuojautos.  • O aš norėjau jam pasakyti, kad esu toks pat kaip ir visi, absoliučiai kaip visi. CITATOS IR KT. • Paskui tardytojas įdėmiai ir truputį liūdnai pažiūrėjo į mane ir sumurmėjo: „Dar niekad nebuvau regėjęs tokios sudužusios sielos kaip jūsų. Nusikaltėliai, kurie čia ateidavo, visuomet verkdavo, išvydę šį kančios simbolį“. • Tik su kiek nuvargusia veido išraiška paklausė, ar aš gailiuosi taip pasielgęs. Pagalvojau ir atsakiau, kad veikiau jaučiu ne gailestį, o kažkokį nepasitenkinimą.  CITATOS IR KT. • Ji pasirodė man labai graži, bet aš nemokėjau jai to pasakyti. (nemokėjo išreikšti savo jausmų) • Iš pradžių, vos patekus į kalėjimą, sunkiausia buvo tai, kad aš tebemąsčiau kaip laisvas žmogus. • Mane apėmė toks jausmas, tarsi būčiau sėdėjęs priešais suolelį tramvajuje, o visi tie nepažįstami keleiviai būtų stebeiliję į ką tik įėjusįjį, norėdami jame pastebėti ką nors juokinga. CITATOS IR KT. • Tada pakilo prokuroras ir labai iškilmingai ir, kaip man pasirodė, tikrai susijaudinęs, rodydamas į mane pirštu ir lėtai tardamas kiekvieną skiemenį, ištarė: „Ponai prisiekusieji, šis žmogus rytojaus dieną po motinos mirties maudosi, sueina į neteisėtus santykius su mo­ terimi ir juokiasi žiūrėdamas komišką filmą. Daugiau nieko neturiu jums pasakyti“. • „Taip,— sušuko prokuroras garsiai,— aš kaltinu šį žmogų tuo, kad jis laidojo motiną, jau turėdamas nusikaltėlio širdį“.  CITATOS IR KT. • Kažkaip atrodė, kad jie svarsto bylą be manęs. Viskas vyko man nedalyvaujant. Mano likimas buvo sprendžiamas neatsiklausiant mano nuomonės.  • Aš klausiausi jo kalbos ir štai išgirdau, kad mane laiko protingu. Bet aš negalėjau suprasti, kaip eilinio žmogaus gerosios savybės gali pasidaryti triuškinamu jo kaltumo įrodymu. • Aš ne per labiausiai gailėjausi dėl savo poelgio. Bet toks jo įtūžis mane stebino. Norėjau pamėginti jam nuoširdžiai, beveik draugiškai paaiškinti, kad aš, iš teisybės, niekad dėl nieko nesigailėjau.  • Aš visuomet priimdavau tai, ką man atnešdavo ši arba rytojaus diena.  CITATOS IR KT. • Jis pasakė, kad bandęs pažvelgti į mano sielą, bet, ponai prisiekusieji, jos neradęs. Jis kalbėjo, kad aš besielis žmogus ir neturįs nieko žmogiška, ir kad bet kokie moraliniai principai, kuriais vadovaujasi žmogaus širdis, man svetimi.  • Prokuroras pareiškė, kad man nėra ko veikti visuomenėje, nes aš nepripažįstąs pagrindinių jos įstatymų ir negalįs apeliuoti į žmogaus širdį, nes man nežinomi patys paprasčiausi žmogiškieji jausmai.  MERSO IR MIRTIES BAUSMĖ • Gal būčiau sužinojęs, kad buvo bent vienas atvejis, kai ratas sustojo, kad nesulaikomą jo sukimąsi bent vieną vienintelį kartą sustabdė ar pakeitė atsitiktinumas ir laimė. • Mama dažnai sakydavo, kad niekuomet žmogus nėra visiškai nelaimingas. • Aš visada imdavau išeities tašku pačią blogiausią prielaidą: mano prašymas atmestas. „Na ką gi, vadinasi, aš mirsiu“. Ir, aišku, anksčiau už kitus. Bet visi žino, kad gyvenimas nėra vertas tų pastangų, kuriomis už jį mokama.  MERSO IR KUNIGAS • „Vadinas, jūs niekuo netikite ir gyvenat mintimi, jog su mirtimi viskas baigias?“ — „Taip“,— atsakiau aš. • Taip, aš jam atrodau nieko neturįs. Bet aš esu tikras savimi, tikras viskuo, tikresnis už jį, tikras tuo, kad gyvenu ir kad tuoj ateis mirtis. Taip, aš teturiu vien tai. Tačiau ši tiesa bent priklauso man, lygiai kaip ir aš jai.  • Aš buvau teisus, esu teisus ir visuomet būsiu teisus. Aš gyvenau taip, o galėjau gyventi ir kitaip.- Dariau viena ir nedariau kita. Aš nepadariau šito, nes padariau aną. • Iš mano ateities gelmių per dar neatėjusius metus visą mano absurdišką gyvenimą nuodijo tamsos dvelksmas ir šis dvelksmas sulygino viską, ką man siūlė metai, nerealesni už mano išgyventuosius.  MERSO IR KUNIGAS • Visi, visi — išrinktieji. Jie taip pat vieną dieną bus nuteisti. Jis taip pat bus nuteistas. Jį apkaltins žmogžudyste, bet nužudys už tai, kad neverkė per savo motinos laidotuves.  • išvadavęs nuo vilties, šią naktį, pilną ženklų ir žvaigždžių, aš pirmą kartą atsivėriau švelniam pasaulio abejingumui. Išvydęs jį, tokį panašų į save, tokį giminingą, pajutau, jog buvau ir dar tebesu laimingas. Kad viskas būtų baigta, kad aš jausčiausi ne toks vienišas, man belieka palinkėti sau, kad mirties bausmės įvykdymo dieną susirinktų daug žiūrovų ir kad jie sutiktų mane neapykantos šūksniais.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!