Alberas Kamiu. Svetimas (konspektas)

Alberas Kamiu. SVETIMAS (konspektas). A. Kamiu, filosofas egzistencialistas, teatro režisierius, žurnalistas, visuomenės veikėjas ir įžymiausias absurdo literatūros kūrėjas, teigė: „Gyvenimas jau pats sau yra prasmingas, kad ir koks absurdiškas jis bebūtų“. Šią mintį iliustruoja jo romanas „Svetimas“. Pasak rašytojo, romane atskleidžiama „visuomenės kastruojamos asmenybės tragedija – žmogaus bejėgiškumas akistatoje su absurdu“.Trumpas turinys. Pirma dalis prasideda pagrindinio veikėjo Merso kelione iš Alžyro  į savo mamos laidotuves (Merso ją buvo atidavęs į senelių prieglaudą, nes manė jai ten būsiant geriau). Atvykęs į vietą, jis nenori, kad motinos karstas būtų atidengtas, prie jo iš nuovargio net užsnūsta, ten pat sėdėdamas užsirūko, neatsisako ir personalo pasiūlytos kavos. Po laidotuvių grįžęs namo jau kitą dieną paplūdimyje linksminasi su buvusia bendradarbe Mari, su kuria vėliau net planuoja susituokti. Tiesa, ne iš meilės, bet jei Mari to norės. Merso atsisako būti paaukštintas, nes iš Alžyro tektų grįžti į Paryžių: jis nenori palikti jūros, saulės, smėlėtų pakrančių... Į jį kreipiasi nelabai raštingas kaimynas Reimonas, įtartinas tipas, prašydamas sukurpti laišką, kad galėtų atkeršyti galimai jį išdavusiai meilužei. Atsidėkodamas už paslaugą Reimonas jį ir Mari pakviečia savaitgaliui prie jūros į draugo vilą. Išėję pasivaikščioti Reimonas, Merso ir vilos šeimininkas sutinka tris arabus, kurie nori atkeršyti už Reimono meilužę – mat vienas iš jų yra Reimono meilužės brolis. Vėliau per pačią kaitrą išėjęs į pajūrį pasivaikščioti Merso sutinka vieną iš priešiškai nusiteikusių arabų ir, prisiminęs, kad kišenėje turi Reimono pistoletą, jį nušauna, kai pamato jo rankose sublizgėjusius peilio ašmenis. *Antroje dalyje Merso sėdi kalėjime, apie daug ką galvoja ir laukia teismo, kuriame paaiškės jam skiriama bausmė. Atsitiktinai sutapus aplinkybėms, šiai bylai skiriamas itin didelis dėmesys: iš Paryžiaus atvyksta specialusis korespondentas (paskui jį atseka būrys „laikraštininkų”, besivaikančių sensacijų), kuris turėjo aprašyti tėvažudžio bylą, bet ši byla buvo nukelta, todėl spaudos atstovai nutarė rašyti apie Merso bylą („Žinote, mes truputį išpūtėme jūsų bylą. Vasara - bergždžias metas laikraščiams”). Teisininkai patiria didelę įtampą, nori pasirodyti nepriekaištingai. Teismo metu prokuroras pažeria krūvą kaltinimų. Daug įtakos jo kalboje turi Merso motinos laidotuvės ir kita diena po jų, nes apklausti liudininkai iš senelių namų, kuriuose paskutinius gyvenimo metus leido Merso motina, kalbėjo apie jo abejingumą, nejautrumą. Prokuroras buvo iškalbingesnis ir teatrališkesnis už advokatą: jis teigė, kad žmogus, kuris neverkė per motinas laidotuves, „morališkai nužudė savo motiną”, nes turi nusikaltėlio širdį ir privalo būti griežtai nubaustas. „Aš reikalauju šio žmogaus galvos

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!