Alberas Kamiu ir jo kūryba

 Šiuo referatu aš noriu jus supažindinti su Albero Kamiu gyvenimu bei kūryba.
Prancūzų rašytojas A.Kamiu gimė 1913 metais Alžyre. Anksti likęs našlaičiu, jis patyrė sunkią vaikystę saulėtame krašte. Grožis, džiaugsmas ir liūdesys – lyg du gyvenimo kontrastiški komponentai – atsispindi jau pirmuose Kamiu literatūriniuose bandymuose („Išvirkščioji ir geroji pusė“, „L‘Envers et l‘endoit“, 1935).
Dar mokykloje jis susidomi filosofija, jaunystėje linko į panteizmą. Kamiu šią discipliną studijavo universitete; jo diplominis darbas – „Neoplatonizmas ir krikščioniškoji mintis“ (1936). Savo nuotaikomis Kamiu buvo maištingas anarchistas, kurį laiką pritaręs komunistų partijai. Prieš Antrąjį pasaulinį karą spausdintuose jo reportažuose aiškus nerimas dėl aktualių Alžyro problemų – arabų neturto, kolonijinės valdžios spaudimo. Jo politinis radikalizmas sąlygojo religinį indiferentiškumą.
Jaunystėje Kamiu sirgo džiova – tai paveikė jo kūrybą: greta gyvenimo džiaugsmo ieškojimo temos atsiranda nauja, absurdiškumo, tema: kiekvienoje šviesioje būties akimirkoje yra ir mirties vaizdas. Šių minčių bei nuotaikų apstu kitame jaunystės kūrinyje – apybraižų rinkinyje „Vestuvės“ (1938).
Karo metais rašytojas gyveno Prancūzijoje: čia jis įsitraukė į Pasipriešinimo judėjimą, dirbo laikraščio „Kova“ redakcijoje. Darbas įnešė naujų elementų į jo filosofiją: absurdui jis suteikia kiek plastinę reikšmę, o individualaus maišto idėją pakeičia kolektyviniu savanorišku pasipriešinimu. Tai matome palyginę karo ir pokario laikotarpio kūrybą. Karo pradžioje Kamiu rašė filosofinį esė „Sizifo mitas“ („Le Mythe de Sisyphe“, kūrinys išspausdintas tik 1942m.), pirmąjį nedidelį romaną „Svetimas“ (L‘Etranger“, išspausdintas 1942m.).Pokario metais pasirodo reikšmingiausias rašytojo kūrinys – romanas „Maras“ („La Peste“,1947m.), pjesės „Apgulties stovis“ („L‘Etat de siege“, 1948m.), „Teisieji“ („Les Justes“, 1949m.) ir kiti kūriniai. Visi grožiniai Kamiu kūriniai yra lyg jo filosofinių samprotavimų iliustracija.
Filosofinis esė „Sizifo mitas“ rašytas 1940 – 1941 metais. Problemos, kurias rašytojas čia gvildena, pagrįstos kasdienės patirties faktais. Autorius kūrinio pradžioje pabrėžia, jog jam svarbu individo mąstysena, o samprotavimų metodas išplaukia iš individo patirties. Svarbiausios „Sizifo mito“ filosofinės sąvokos bei problemos yra absurdas, maištas, laisvė, aistra, savižudybė. Kamiu, panašiai kaip jo amžininkai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!