Tomas Akvinietis mirė kovo 7 dieną 1274 metais ir iškarto pakilo į dangų. Praėjus 49 metams po jo mirties popiežius Liūtas XIII paskelbė visus jo darbus "vienintele tikrąja filosofija".
Tokiu būdu Tomas Akvinietis nutraukė "visokiausių klydimų kaupimo filosofijos tradiciją" [1, 6 psl.]. Ir tai pastatė jį į atskirą, ypatingą vietą tarp kitų filosofų ir, gal būt, netgi, apskritai tarp visos filosofijos. Panašu, kad nei vienas jau nebeturi ką pridėti prie to, ką jis yra pasakęs.
Iki mūsų laikų jis spėjo pavirsti į herojų; anekdotų ir daugelio šventųjų gyvenimo aprašymų, pripildytų besąlygišku tikėjimu jo metafizika, veikėju. Tačiau tai nepagerino jo, kaip filosofo, reputacijos. Mums liko tik neryški figūra, stovinti teologijos debesyje.
Šio referato tikslas - parodyti ir išaiškinti Tomo Akviniečio metafizikos pagrindines sąvokas. Referatą sudaro dvi dalys. Pirmoje kalbama apie Akviniečio gyvenimą, pateikiama trumpa jo biografijos apžvalga, esminiai filosofijos bruožai, ir šaltiniai, priežastys, dėl kurių ji yra būtent tokia, kokia yra.. Antroje kalbama būtent apie jo sukurtą filosofiją, jo viduramžių scholastikos sistematizavimą ir metafiziką.
Viso tūkstantmečio laikotarpyje, nuo Šventojo Augustino laikų, Europoje vargiai galime rasti tokį pat nepaprastą filosofinį protą. Be jokio abejonės, Akvinietis yra pasaulinio mąsto figūra. Nežiūrint į savo filosofijos specifiką, jis padarė didelę įtaką pasaulėžiūrai.
Tomo Akviniečio estetikos teorija, ypač claritas (vidinė šviesa) koncepcija giliai paveikė Džeimsą Džoisą, liaupsinusį Tomą kaip iškiliausią filosofą. Jo estetikos įtakos galima rasti ir italų semiotiko Umberto Eco darbuose, kuris, beje, parašė ir esė apie Tomo Akviniečio estetiką (1956 m., pataisyta versija – 1988).
Tomas turėjo aukščiausią tiesos drąsą, dvasios laisvę naujų problemų sprendimui, intelektualinį sąžiningumą tų, kurie neleido padaryti žalos krikščionybei nei per pasaulietinę filosofiją, nei per jos išankstinį atmetimą. [2, 9 psl.].
1. AKVINIEČIO GYVENIMAS
Tomas Akvinietis gimė pietų Italijoje. Jis buvo septintas grafo Landolfo d'Akvino sūnus ir Šventosios Romos Imperijos imperatoriaus Fridricho sūnėnas. Talentingas Fridrichas buvo atskirtas nuo bažnyčios, bet vėliau laimėjo kryžiuočių žygyje, ko pasėkoje sugražino Jeruzalei...
Šį darbą sudaro 1767 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!