Advokatas kaip bendrovė

Įvadas Darbo autorius palaiko nuomone, jog advokatūros įstatymas neriboja advokato dalyvavimą bendrovės ar kito juridinio asmens valdymo ar priežiūros organo veikloje, tačiau numato, jog tokia veikla negali būti atlygintina išskyrus tantjemas. Sistemiškai vertinant advokatūros įstatymo nuostatas, advokato veiklos principus bei profesijos prigimti darytina išvada, jog advokato dalyvavimas juridinio asmens valdymo organo veikloje yra dvejopo pobūdžio: a) advokatas kaip teisės profesionalas atliekantys valdybos nario funkcijas bei vertinantys bendrovės veiklą akcininkų naudai; b) advokatas veikiantys jam priklausančių turtinių teisių pagrindų bei atliekantys stebėtojo funkcijas bendrovės stebėtojų taryboje. Abu atvejai advokatas nėra ūkinės veiklos subjektų, o išlaiko autonomija ryšium su „laisvosios“ profesijos prigimtimi, advokatūros konstitucine prigimtimi bei veiklos funkcijomis visuomenėje. Priešingu atvejų advokatas nusižengia advokatūros veiklos principams bei advokato etikai. 2004 m. kovo 18 d. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo1 43 str. 1 d. numato, jog advokatas, įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, negali dalyvauti operatyvinėje veikloje, dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas, išskyrus darbą, išskyrus darbą Lietuvos advokatūroje ir mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 str. 4 d. numato, jog advokatas taip pat turi teisę už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka teikti, bankroto, restruktūrizavimo, turto ir palikimo administratoriaus, lobisto, likvidatoriaus, kuratoriaus, testamento vykdytojo, turto patikėtinio, patentinio patikėtinio paslaugas, būti arbitru, tarpininku, taikintuoju ar teisės ekspertu, kai sprendžiami komerciniai ginčai. Advokatas gali būti juridinio asmens valdymo ar priežiūros organo nariu, tačiau už tai negali gauti jokio atlyginimo, išskyrus tantjemas.2 1.Advokatų veiklos apribojimai ir dalyvavimas juridinio asmens valdyme 2004 m. kovo 18 d. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo3 43 str. 1 d. numato, jog advokatas, įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, negali dalyvauti operatyvinėje veikloje, dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas, išskyrus darbą, išskyrus darbą Lietuvos advokatūroje ir mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 str. 4 d. numato, jog advokatas taip pat turi teisę už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka teikti, bankroto, restruktūrizavimo, turto ir palikimo administratoriaus, lobisto, likvidatoriaus, kuratoriaus, testamento vykdytojo, turto patikėtinio, patentinio patikėtinio paslaugas, būti arbitru, tarpininku, taikintuoju ar teisės ekspertu, kai sprendžiami komerciniai ginčai. Advokatas gali būti juridinio asmens valdymo ar priežiūros organo nariu, tačiau už tai negali gauti jokio atlyginimo, išskyrus tantjemas.4 Taigi iš esmės advokatūros įstatymas neriboja advokato dalyvavimą bendrovės ar kito juridinio asmens valdymo ar priežiūros organo veikloje, tačiau numato, jog tokia veikla negali būti atlygintina išskyrus tantjemas. Sistemiškai vertinant advokatūros įstatymo nuostatas, advokato veiklos principus bei profesijos prigimti darytina išvada, jog advokato dalyvavimas juridinio asmens valdymo organo veikloje yra dvejopo pobūdžio: 1. advokatas kaip teisės profesionalas atliekantys valdybos nario funkcijas bei vertinantys bendrovės veiklą akcininkų naudai; 2. advokatas veikiantys jam priklausančių turtinių teisių pagrindų bei atliekantys stebėtojo funkcijas bendrovės stebėtojų taryboje. Abu atvejai advokatas nėra ūkinės veiklos subjektų, o išlaiko autonomija ryšium su „laisvosios“ profesijos prigimtimi, advokatūros konstitucine prigimtimi bei veiklos funkcijomis visuomenėje. Priešingu atvejų advokatas nusižengia advokatūros veiklos principams bei advokato etikai. 2.Advokatas stebėtojų tarybos narys Stebėtojų taryba - tai kolegialus bendrovės veiklos priežiūrą atliekantis organas tai apsprendžia ir advokato dalyvavimo jos veikloje ypatumus. Skirtingai nuo bendrovės valdybos ir bendrovės vadovo, stebėtojų taryba nėra bendrovės valdymo organas. Todėl jos nariams, kaip ir bendrovės akcininkams (akcininkų susirinkimas taip pat nėra valdymo organas), nėra privaloma daugelis pa­reigų (pavyzdžiui, pareiga veikti tik bendrovės ir akci­ninkų naudai, būti lojaliam bendrovei ir kt.), kurios pa­gal įstatymus yra privalomos tik bendrovės valdymo organų nariams. Pažymėtina, kad stebėtojų taryba nėra būtina bendrovių valdymo sistemos dalis. Akcinių bendrovių įstatymas numato, kad bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų su­sirinkimą ir vienašmenį valdymo organą - bendrovės vadovą. Tuo tarpu stebėtojų taryba nėra būtinas nei ak­cinės, nei uždarosios akcinės bendrovės organas. Todėl stebėtojų taryba bendrovėje sudaroma tik tais atvejais, kai tokį pageidavimą pareiškia bendrovės akcininkai.5 Pagrindinė stebėtojų tarybos funkcija - prižiūrėti, kaip bendrovės valdymo organai vykdo savo pareigas. Priežiūros funkcija taip pat reiškia ir bendrovės veiklos rezultato įvertinimą bei šio įvertinimo pateikimą ben­drovės akcininkams, t.y. asmenims, kurie formuoja bendrovės kapitalą. Faktiškai stebėtojų taryba priežiū­ros funkciją dažniausiai realizuoja prieš eilinį akcininkų susirinkimą, kai rengia savo nuomonę dėl bendrovės finansų. Kita labai svarbi stebėtojų tarybos funkcija - bendrovės valdybos (o kai ji bendrovėje neformuojama, - bendro­vės vadovo) rinkimai. Taigi stebėtojų taryba taip pat yra atsakinga už bendrovės valdymo organo suformavimą. Norint įvertinti stebėtojų tarybos suformavimo tikslin­gumą, reikėtų akcentuoti šiuos jos veiklos aspektus: • stebėtojų taryba, nebūdama bendrovės valdymo or­ganas ir todėl tiesiogiai neveikdama bendrovės kas­dieninės veiklos, atlieka tam tikrą nepriklausomo tar­pininko tarp bendrovės akcininkų bei valdymo organų vaidmenį. Tais atvejais, kai bendrovėje nėra vieno ar kelių dominuojančių akcininkų, kuriems pri­klausytų dauguma bendrovės akcijų, į stebėtojų tary­bą paprastai skiriami tam tikrų sričių specialistai, ku­rie turi pakankamai žinių įvertinti jiems pateikiamus dokumentus (finansinę atskaitomybę, pelno paskirs­tymo projektą, bendrovės veiklos ataskaitą), pateikti pagrįstas pastabas ir pasiūlymus bendrovės akcinin­kams; • kadangi daugelyje Lietuvos bendrovių kontrolinio akcijų paketo nuosavybė yra sukoncentruota vieno­se ar keliose rankose, praktikoje susiklostė situaci­ja, kai stebėtojų taryba bendrovėse realiai atstovau­ja tik stambiesiems bendrovės akcininkams, kurių atstovai sudaro daugumą stebėtojų taryboje. Tokiu būdu stambieji bendrovės akcininkai per savo atsto­vus stebėtojų taryboje paprastai išrenka savo atsto­vus į bendrovės valdybą, kuri savo ruožtu išrenka stambiesiems akcininkams priimtiną bendrovės va­dovą. Tokiu būdu stebėtojų taryba praranda savo kaip nepriklausomo tarpininko vaidmenį ir tampa stambiųjų akcininkų instrumentu kontroliuojant bendrovės valdymą. • Toliau aptariami stebėtojų tarybos for­mavimo klausimai, jos kompetencija bei praktiniai dar­bo aspektai. Taip pat nagrinėjamas stebėtojų tarybos narių statusas, jų darbo apmokėjimo aspektai ir atsako­mybė. Lietuvoje pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys stebėtojų tarybos vaidmenį bendrovėje, yra Civilinis kodeksas ir Akcinių bendrovių įstatymas. Per pastaruo­sius 10 metų Akcinių bendrovių įstatymas buvo daug kartų keičiamas, derinamas prie pasikeitusių gyvenimo aktualijų, ES teisės aktų, Civilinio kodekso nuostatų.6 • Civilinis kodeksas ir 2003 m. gruodžio 11 d. priimtas Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymas (įsiga­liojo 2004 m. sausio 1 d.) iš esmės pakeitė stebėtojų ta­rybos sampratą - skirtingai nei iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusioje Akcinių bendrovių įstatymo redakcijoje, dabar galiojantis Akcinių bendrovių įstatymas stebėtojų tarybos nepriskiria bendrovės valdymo organams (su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis). 3.Stebėtojų tarybos veiklos tradicijos ir advokato profesijos principai Tradicijos ir įpročiai turi didelę reikšmę stebėtojų tarybos vaidmeniui bendrovėje, tai lemia ir advokato dalyvavimo joje ypatumus, kurie savo ruožtu priklauso nuo advokato profesinės veiklos ir jos funkcijos visuomenėje. Visų pirma svarbu atkreipti dėmesį į tą faktą, kad stebė­tojų tarybos daugeliu atvejų yra suformuotos tik tose Lietuvos bendrovėse, kurios tęsia veiklą reorganizavus valstybines įmones. Tuo tarpu steigiant naujas bendro­ves, stebėtojų tarybos formuojamos ypač retai - dauge­liu atvejų bendrovės steigėjai pasirenka trijų (akcininkų susirinkimas - valdyba - bendrovės vadovas) arba dvie­jų pakopų (akcininkų susirinkimas - bendrovės vado­vas) bendrovės organų sistemą. Daugeliui Lietuvos bendrovių, kuriose stebėtojų tary­bos suformuotos, būdinga tai, kad stebėtojų tarybų vaidmuo tokių bendrovių valdyme labai pasyvus. Atsižvelgiant į susiklosčiusią praktiką, galima daryti išvadą, kad šiuo metu stebėtojų taryba pagrindinės įsta­tymų jai priskirtos bendrovės valdymo organų priežiūra. Civilinis kodeksas nustato, kad juridinio asmens valdymo organų nariais (stebėtojų taryba nėra valdymo organas) gali būti tik fiziniai asmenys, o kitų organų nariais - ir fi­ziniai, ir juridiniai asmenys (papildomus reikalavimus juridinio asmens organams kodeksas leidžia numatyti ki­tuose įstatymuose). Akcinių bendrovių įstatymas neregla­mentuoja, kas gali būti stebėtojų tarybos nariu. Todėl darytina išvada, kad stebėtojų tarybos nariu gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Akcinių bendrovių įstatymas7 numato, kad už veiklą ste­bėtojų taryboje jos nariams visuotinis akcininkų susirin­kimas gali atlyginti (mokėti tantjemas). Akcinių ben­drovių įstatymas taip pat numato, kad pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms ir ki­tiems tikslams negali viršyti 1/5 grynojo ataskaitinių fi­nansinių metų pelno. Privaloma bendro pobūdžio pareiga veikti pagal teisingu­mo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Apibendri­nant atitinkamas Civilinio kodekso bei Akcinių bendro­vių įstatymo nuostatas, galima išskirti šias specifines toliau aprašomas stebėtojų tarybos narių pareigas.8 Akcinių bendrovių įstatymas tiesiogiai nenumato gali­mybės sudaryti darbo sutartį su stebėtojų tarybos na­riais. Tuo tarpu dėl bendrovės vadovo įstatymas numato kitaip - su vadovu darbo sutartis yra sudaroma, todėl advokato dalyvavimas įmonės valdyme bendrovė vadovo pareigose prieštarautų LR Advokatūros įstatymo 4 str. 4 p. nuostatoms. Bendrovė darbo sutartį su fiziniu asmeniu, kuris yra ste­bėtojų tarybos narys, sudaryti gali tačiau jei toks asmuo yra advokatas darbo sutarties sudarymas su juo prieštarautų LR Advokatūros įstatymo 4 str. 4 p. nuostatoms. Lietuvoje yra bendro­vių, kuriose stebėtojų tarybos nariai kartu yra ir bendro­vės darbuotojai, todėl veikia darbo sutarčių pagrindu. Tačiau tokie asmenys, būdami stebėtojų tarybos nariais, turi kitų pareigų bendrovėje. Balsavimas stebėtojų tary­bos posėdžiuose, sprendimų priėmimas nėra jų kaip dar­buotojų darbo funkcija, už kurią bendrovė jiems mokėtų atlyginimą. Į klausimą, ar narystė stebėtojų taryboje gali būti vie­nintelė darbo sutartyje numatyta stebėtojų tarybos nario darbo funkcija, iki šiol nėra aiškiai atsakyta. Nors tie­sioginio draudimo sudaryti tokias darbo sutartis nėra, patartina jų nesudarinėti. Tokiu atveju gali kilti klausi­mas, kaip stebėtojų tarybos narys turėtų būti atleidžia­mas, kaip jam turėtų būti mokamas atlyginimas, kai įstatyme numatyta galimybė mokėti jam tantjemas tik iš grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno, kokia atsa­komybė gali būti taikoma stebėtojų tarybos nariui (ribo­ta, kaip darbuotojo, ar neribota, kaip stebėtojų tarybos nario).9 Kaip minėta, stebėtojų taryba nėra valdymo organas, dėl jos nariams privalomų pareigų sąrašas skiriasi nuo valdybos nariams bei bendrovės vadovui nustatyto parei­gų sąrašo. Tačiau nepriklausomai nuo to, kad daugelį pa­reigų Civilinis kodeksas priskiria tik valdymo organų na­riams (pavyzdžiui, pareigą būti lojaliam bendrovei).10 Renkant valdybą, kandidatai privalo atskleisti stebėtojų tarybai informaciją apie kandidatus. Stebėtojų tarybos prašoma, bendrovės valdyba privalo jai pateikti su bendrovės veikla susijusius dokumentus. Naudodama iš valdybos ir kitais būdais gautą informa­ciją, stebėtojų taryba: 1. prižiūri valdybos veiklą; 2. pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsilie­pimus ir pasiūlymus dėl bendrovės veiklos strategi­jos, metinės finansinės atskaitomybės, pelno pa­skirstymo projekto ir bendrovės veiklos ataskaitos, taip pat valdybos bei bendrovės vadovo veiklos; 3. teikia siūlymus valdybai atšaukti jos sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės ak­tams, bendrovės įstatams ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams. Jeigu bendrovė dirba nuostolingai, stebėtojų taryba priva­lo svarstyti, ar valdybos nariai tinka eiti savo pareigas. Iš tikrųjų retai kurioje bendrovėje stebėtojų taryba naudo­jasi visomis jai suteiktomis teisėmis. Tačiau šios stebėto­jų tarybos funkcijos negali būti ignoruojamos, kadangi jos yra labai svarbi akcininkų interesų užtikrinimo prie­monė.11 Tais atvejais, kai bendrovėje valdyba nesudaroma, ben­drovės vadovą renka ir iš pareigų atšaukia stebėtojų ta­ryba. Tokiu atveju tarp stebėtojų tarybos ir bendrovės vadovo susiklosto glaudesni tarpusavio atskaitomybės bei kontrolės santykiai. Stebėtojų taryba labiau suinte­resuota bendrovės vadovo priežiūra ir aktyviau naudo­jasi įstatymo jai suteikiamomis teisėmis. Bendrovei dir­bant nuostolingai, Akcinių bendrovių įstatymas nustato, kad stebėtojų ta­rybos narių negali būti mažiau kaip 3 ir daugiau kaip 15 (konkretų skaičių nustato bendrovės įstatai). Jei stebė­tojų tarybos narių lieka mažiau kaip 2/3 įstatuose nuro­dyto jų skaičiaus arba jų skaičius tampa mažesnis už Akcinių bendrovių įstatyme nustatytą minimalų skai­čių, turi būti šaukiamas neeilinis akcininkų susirinki­mas, kuriame numatoma rinkti stebėtojų tarybos narius.stebėtojų taryba privalo svarstyti, ar bendrovės vadovas tinka eiti pareigas.12 4.Advokato dalyvavimas juridinio asmens valdybos veikloje Valdyba yra svarbi bendrovės valdymo struktūros dalis. Nuo 2004 m. sausio 1 d. ji nebėra privalomas bendrovės organas ne tik uždarosiose akcinėse bendrovėse, bet ir akcinėse bendrovėse, tačiau jei ji sudaryta, ji tampa ašimi, aplink kurią sukasi akcininkai, t.y. asmenys, for­muojantys kapitalą, ir administracija, t.y. asmenys, ku­rie tą kapitalą tiesiogiai naudoja tam, kad sukurtų ekonominę naudą. Aptariama valdybos funkcija ir advokato dalyvavimas joje valdant bendrovę, jos kompetencija bei prakti­niai valdymo aspektai. Taip pat nagrinėjamas valdybos narių statusas, jų darbo apmokėjimo aspektai ir atsako­mybė. Pagal Civilinį kodeksą bendrovės organai skirstomi į valdymo organus ir ne valdymo organus. Valdyba ir bendrovės vadovas yra bendrovės valdymo organai. Tuo tarpu visuotinis akcininkų susirinkimas ir stebėtojų taryba yra bendrovės organai, tačiau jie nėra valdymo organai. Skirtingai nuo bendrovės vadovo, bendrovės valdyba yra kolegialus organas. Valdybos veiklai vado­vauja jos pirmininkas. Lietuviškas terminas „valdyba" yra kilęs iš žodžio „val­dyti". Angliškas šio įmonės organo pavadinimas „board", skirtas tam tikrai valdančių žmonių grupei api­brėžti, susiformavo dar XVIII amžiuje Didžiosios Britanijos kolonijose ir pačioje Didžiojoje Britanijoje veikiančiose įmonėse. Grupė žmonių, prižiūrinčių įmo­nės veiklą, reguliariai rinkdavosi drauge spręsti tam tik­rų iškilusių klausimų. Vakarų šalyse bendrovės valdybos vaidmuo dažnai verti­namas pagal tai, kokia yra valdybos narių kaita ir nuo ko ji priklauso. Šalyse, kuriose daug kompetentingų specialistų, kurie potencialiai gali būti samdomi dirbti bendrovių val­dybų nariais, esantys valdybų nariai jaučia didelę konku­renciją ir stengiasi gerai atlikti savo darbą. Kuo valdybos nariai profesionalesni ir mažiau priklausomi nuo vieno ar kito akcininko valios, tuo geriau bendrovei. Lietuvoje pro­fesionalių valdybos narių darbo rinka nėra labai didelė. Valdybos narių kaita taip pat nėra labai paplitęs reiškinys. Kita vertus, šį rodiklį gana sudėtinga įvertinti. Vis dėlto galima teigti, kad ši kaita labiau priklauso ne nuo išorinės darbo rinkos, o nuo bendrovės savininkų pasikeitimų. Kaip rodo statistiniai duomenys, Lietuvos bendrovėse net 73 proc. valdybos narių yra bendrovių akcininkų at­stovai, 14 proc. - nepriklausomi specialistai, 11 proc. -bendrovių darbuotojų atstovai. Tuo tarpu užsienyje net 52 proc. valdybos narių yra nepriklausomi, 28 proc. -darbuotojų atstovai ir tik 20 proc. - akcininkų atstovai. Advokato dalyvavimas valdybos veikloje apsprendžiamas jo, kaip akcininkų interesų atstovavimo funkcija. Dar vienas svarbus veiksnys Vakarų šalyse naudojamas valdybos vaidmeniui vertinti - tai išorinė bendrovių kont­rolės rinka. Kadangi Lietuvoje kontrolinio akcijų paketo nuosavybė dažniausiai sukoncentruota vienose ar keliose rankose ir nėra efektyvios valdybos narių darbo rinkos, tai ir išorinė bendrovių kontrolės rinka negausi. Trumpai tariant, Lietuvoje praktiškai nėra tokių bendrovių, kuriose akcininkai būtų pasyvūs investuotojai, visą bendrovės veiklą atidavę į valdybos rankas. Daugeliu atvejų bendro­vių valdybos savo principinę poziciją derina su tų ben­drovių pagrindiniais akcininkais, panašus ir potencialių akcijų pirkėjų požiūris į bendrovės valdymą. Taigi kei­čiantis bendrovių akcininkams, keičiasi ir valdybos na­riai, o kartu - ir jos pozicija. Kai įtraukiama valdyba, akcininkams atsiranda tam tikra ga­rantija, kad sprendimas bus patikimesnis, nes jį apsvars­tė ir patvirtino grupė žmonių. Šiuo metu būtų sunku apibendrinti Lietuvoje vyraujan­čias valdybos veiklos tradicijas. Tačiau bendros tenden­cijos atitinka praktiką tų Vakarų šalių, kuriose įstaty­mai, kaip ir Lietuvoje, valdybą apibrėžia kaip kolegialų organą, o ne kaip savarankiškai veikiančių direktorių grupę. Valdybos Lietuvoje paprastai tvirtina bendras bendrovės veiklos gaires (verslo planus, biudžetus) ir svarbesnius sandorius. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Tai reiškia, kad tas pats advokatas gali būti renkamas bendro­vės valdybos nariu neribotą skaičių kartų. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad kiekvieną kartą renkant valdybos narius reikia laikytis kandidatams nustatytų apribojimų. Advokatas jei jis yra kandidatas į bendrovės valdybos narius pri­valo pranešti jį renkančiam organui, kur ir kokias parei­gas jis eina, kaip jo kita veikla yra susijusi su bendrove ir su bendrove susijusiais kitais juridiniais asmenimis. Stebėtojų taryba trijų pakopų valdymo organų sistemoje nesudaroma, jei sudaroma valdyba (arba atvirkščiai). Atšaukti visą valdybą arba pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai tokioje valdymo sistemoje gali visuo­tinis akcininkų susirinkimas. Nutarimus dėl valdybos narių atšaukimo visuotinis ak­cininkų susirinkimas priima paprasta susirinkime daly­vaujančių akcininkų (įskaitant iš anksto raštu balsavu­sius akcininkus) balsų dauguma.13 Valdybos narių atšaukimui kitokie apribojimai netaiko­mi. Nebūtina, kad valdybos narys būtų kaip nors pažei­dęs savo pareigas ar būtų kitokių priežasčių jį atšaukti. Tačiau apribojimai taikomi valdybos narių perrinkimui visuotiniame akcininkų susirinkime. Šie apribojimai tu­rėtų būti taikomi remiantis stebėtojų tarybos perrinki­mui galiojančių taisyklių analogija. Tai padaryta sie­kiant užkirsti kelią situacijai, kai paprastą balsų daugumą turintis akcininkas atšaukia pavienius valdy­bos narius, o po to turima balsų dauguma juos perrenka pakeisdamas sau palankiais kandidatais. Jeigu valdybos narys atšaukiamas (taip pat jei jis atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas) ir akcininkų susi­rinkime yra planuojama perrinkti pavienį valdybos narį, ne mažiau kaip 1/10 visų balsų bendrovėje turintys ak­cininkai pavienių valdybos narių rinkimui gali priešta­rauti. Esant tokiam prieštaravimui, turi būti atšaukiama visa veikianti valdyba ir iš naujo renkama visa valdyba. 5.Tantjemų kaip advokato pajamų teisinis reguliavimas Už veiklą stebėtojų taryboje jos nariams visuotinis akcininkų susirinkimas gali atlyginti (mokėti tantjemas) tik iš grynojo pelno, atsižvelgdamas į šio įstatymo 61 straipsnio nuostatas. (ABĮ 32 str. 10 d.) Metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams bei darbuotojų premijoms gali būti skirta ne didesnė pelno dalis, negu skirta dividendams. (ABĮ 61 str. 5 d.) Tantjemos – tai papildomas atlyginimas vadovams, kurį sudaro jų vadovaujamos įmonės pelno dalis. Taip tantjemos apibrėžtos „Tarptautinių žodžių žodyne“. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą tantjemos – pelno dalis, skirta metinėms išmokoms bendrovės valdybos ir stebėtojų tarybos nariams. Šiame straipsnyje nenagrinėsime reglamentų nuostatų, nustatančių tantjemų skyrimą, mokėjimą ir tam tikrus apribojimus. Pagrindinis šio straipsnio tikslas – aptarti, kokie mokesčiai tenka tiek tantjemas išmokančioms bendrovėms, tiek jas gaunantiems asmenims. Todėl aptarsime apmokestinimo gyventojų pajamų ir pelno mokesčiais, valstybinio socialinio draudimo įmokomis ir įmokomis į Garantinį fondą taisykles. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 6 str. 1 dalį gyventojo gautoms pajamoms gali būti taikomi 15 arba 27 proc. mokesčio tarifai. Pagal šio straipsnio 2 dalį pajamoms iš paskirstytojo pelno taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Kadangi tantjemos mokamos iš bendrovės paskirstytojo pelno, būtų galima manyti, kad, remiantis GPMĮ 6 str. 2 dalies nuostata, gyventojams, gavusiems tantjemų, turėtų būti taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas. Tačiau gyventojų pajamų mokesčio tikslais tantjemos nelaikomos pajamomis iš paskirstytojo pelno (tokia mokesčių administratoriaus pozicija, paskelbta GPMĮ 12 straipsnio komentare). Taigi tantjemos nepatenka į GPMĮ išvardytą sąrašą pajamų, kurioms taikomas 15 proc. tarifas, jos taip pat nepriskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, todėl joms taikomas 33 proc. tarifas (kai tantjemą gauna nuolatinis Lietuvos gyventojas). Svarbu pabrėžti ir tai, kad tantjemos nepriskiriamos ir su darbo santykiais susijusioms pajamoms. Valdybos ar stebėtojų tarybos narių funkcijoms atlikti norminiai aktai nereikalauja sudaryti darbo sutartį. Valdybos nariai (stebėtojų tarybos nariai) nėra įmonės darbuotojai, tarp jų ir įmonės nėra subordinacinių ryšių. Todėl, nagrinėjant apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu klausimą, svarbu pabrėžti ir tai, kad gyventojų pajamų mokestis, taikant 33 proc. tarifą, išskaičiuojamas nuo visos išmokamos tantjemų sumos, t. y. šioms išmokoms metų laikotarpiu negali būti taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Aptartoji apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu schema taikoma, kai tantjemas gauna nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Kaip šios pajamos apmokestinamos, jei jos išmokamos nenuolatiniam Lietuvos gyventojui? Kai iš Lietuvos įmonių pajamas gauna nenuolatinis Lietuvos gyventojas, jos apmokestinamos tik tuo atveju, kai atitinka GPMĮ 5 str. 4–5 dalyse išvardytas pajamų rūšis: • per nuolatinę bazę arba per susijusią su nuolatine bazę vykdomos individualios veiklos pajamos; • ne per nuolatinę bazę gautos pajamos: palūkanos; pajamos iš paskirstytojo pelno; pajamos už nekilnojamojo daikto, esančio Lietuvoje, nuomą; honoraras; su darbo santykiais susijusios pajamos; sporto, atlikėjų veiklos pajamos; pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą. Jau minėjome, kad valdybos ar stebėtojų tarybos narių funkcijoms atlikti nereikia sudaryti darbo sutarties, jie neįgyja teisės į atostogas ar nedarbingumo pašalpas, taigi jie nėra įmonės darbuotojai. Todėl tantjemos, išmokėtos šiems asmenims, nepriskiriamos su darbo santykiais susijusioms pajamoms. Taip pat aptarėme, kad gyventojų pajamų mokesčio tikslais tantjemos nelaikomos pajamomis iš paskirstytojo pelno. Iš to darytina išvada, kad nenuolatinių Lietuvos gyventojų iš Lietuvos įmonių gautos tantjemos neapmokestinamos pajamų mokesčiu Lietuvoje (jos nelaikomos pajamų mokesčio objektu). Vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsniu, tantjemas būtų galima priskirti sąnaudoms, būtinoms vieneto pajamoms uždirbti arba ekonominei naudai gauti, kadangi tantjemos yra tarsi paskatinimas bendrovės valdybos nariams siekti geresnių rezultatų ir ekonominės naudos, o tai reikštų, kad įmonė, išmokėjusi tokias išmokas, turėtų jas priskirti leidžiamiems atskaitymams, apskaičiuodama apmokestinamąjį pelną. Tačiau, ir apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, reikia atsižvelgti į mokesčių administratoriaus poziciją tantjemų apmokestinimo klausimu. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio komentare VMI paaiškina, kad iš pelno mokami atlyginimai – tantjemos, premijos negali būti laikomi leidžiamais atskaitymais, t. y. tantjemos negali būti atimtos iš įmonės pajamų apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną. Taigi galime teigti, kad tantjemos apmokestinamos net du kartus: pirmą kartą, kai jas gavęs asmuo turi mokėti gyventojų pajamų mokestį, ir antrą kartą, kai įmonė, išmokėtų tantjemų negalėdama priskirti leidžiamiems atskaitymams, turi mokėti pelno mokestį.14 • Nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokamos tantjemos apmokestinamos taikant 27 proc. pajamų mokesčio tarifą. • Nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokamos tantjemos nelaikomos pajamų mokesčio objektu. • Valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo tantjemų mokamos tik tuomet, jei asmuo, kuriam išmokamos tantjemos, dirba įmonėje pagal darbo sutartį. • Tantjemos, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams. Išvados 1. 2004 m. kovo 18 d. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo15 43 str. 1 d. numato, jog advokatas, įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, negali dalyvauti operatyvinėje veikloje, dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas, išskyrus darbą, išskyrus darbą Lietuvos advokatūroje ir mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą. 2. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 str. 4 d. numato, jog advokatas taip pat turi teisę už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka teikti, bankroto, restruktūrizavimo, turto ir palikimo administratoriaus, lobisto, likvidatoriaus, kuratoriaus, testamento vykdytojo, turto patikėtinio, patentinio patikėtinio paslaugas, būti arbitru, tarpininku, taikintuoju ar teisės ekspertu, kai sprendžiami komerciniai ginčai. Advokatas gali būti juridinio asmens valdymo ar priežiūros organo nariu, tačiau už tai negali gauti jokio atlyginimo, išskyrus tantjemas.16 3. Taigi iš esmės advokatūros įstatymas neriboja advokato dalyvavimą bendrovės ar kito juridinio asmens valdymo ar priežiūros organo veikloje, tačiau numato, jog tokia veikla negali būti atlygintina išskyrus tantjemas. Sistemiškai vertinant advokatūros įstatymo nuostatas, advokato veiklos principus bei profesijos prigimti darytina išvada, jog advokato dalyvavimas juridinio asmens valdymo organo veikloje yra dvejopo pobūdžio: a) advokatas kaip teisės profesionalas atliekantys valdybos nario funkcijas bei vertinantys bendrovės veiklą akcininkų naudai; b) advokatas veikiantys jam priklausančių turtinių teisių pagrindų bei atliekantys stebėtojo funkcijas bendrovės stebėtojų taryboje. Abu atvejai advokatas nėra ūkinės veiklos subjektų, o išlaiko autonomija ryšium su „laisvosios“ profesijos prigimtimi, advokatūros konstitucine prigimtimi bei veiklos funkcijomis visuomenėje. Priešingu atvejų advokatas nusižengia advokatūros veiklos principams bei advokato etikai. 4. Akcinių bendrovių įstatymas tiesiogiai nenumato gali­mybės sudaryti darbo sutartį su stebėtojų tarybos na­riais. Tuo tarpu dėl bendrovės vadovo įstatymas numato kitaip - su vadovu darbo sutartis yra sudaroma, todėl advokato dalyvavimas įmonės valdyme bendrovė vadovo pareigose prieštarautų LR Advokatūros įstatymo 4 str. 4 p. nuostatoms. 5. Bendrovė darbo sutartį su fiziniu asmeniu, kuris yra ste­bėtojų tarybos narys, sudaryti gali tačiau jei toks asmuo yra advokatas darbo sutarties sudarymas su juo prieštarautų LR Advokatūros įstatymo 4 str. 4 p. nuostatoms. Literatūra 1. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas // Valstybės žinios. 1998, Nr. 64-1840. 2. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas // Valstybe žinios, 2000, Nr. 74. 3. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas // Žin., 2005, 10. 4. Romualdas Stanislovaitis Komercinė teisė, Vilnius, Eugrimas, 2005 m. 5. Jankauskas K. Adekvatus teisės principų aiški­nimas konstitucinėje jurisprudencijoje // Teisės proble­mos. 2004, Nr. 4 (46). 6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 6 d. nutartis, pri­imta civilinėje byloje AB „Kinyba" v. AB Lietu­vos laupomasis bankas, bylos Nr. IK-7-861/2(M)1. 7. Smith R. Piomoting Access to Justice in Central and Eastern Europe H Access to Justice in Central and Eastern Europe. A Source Book. 2003. P. 70. 8. Laužikas E., Mikelėnas V., Nekrošius V. Civilinio proceso teisė. 1 to­mas. Vilnius: Justitia, 2003. P. 347 9. Code of Conduct for European Lawyers. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!