ADSL technologija

ADSL technologija.
Interneto atsiradimas pakeitė asmeninių kompiuterių vartotojų sąmonę. Kompiuterį pradėta naudoti ne tik tam tikrų užduočių sprendimui, tekstinių failų kūrimui, jis tapo informacijos paieškos instrumentu, susisiekimo priemone. Susieti kompiuterius tarpusavę tapo įmanoma panaudojant esamus telefonų tinklus. Visi prietaisai, generuojantys leidžiamus šiems tinklams elektros signalus, gali būti sujungti su panašiais nutolusiais pritaisais. Kompiuteris nėra išimtis, ir būtent jo pajungimui prie tinklo naudojamas modemas. Analoginiai modemai negali užtikrinti didesnio 64 Kb/s greičio. Informacijos srautų padidėjimas, verslo plėtra padidino reikalavimus esamam duomenų perdavimo greičiui paprastais telefono laidais. Praeito dešimtmečio pradžioje pagrindiniai tinklo įrenginių gamintojai pasiulė rinkai skaitmeninę abonentinę liniją (Digital Subscriber Line, DSL). Naujovės dėka atsirado didelės galimybės įvairioms duomenų perdavimo paslaugoms suteikimui, tokioms kaip greitasis Interneto ryšys, balsas su DSL (Voice DSL, VoDSL) ir skaitmeninė televizija. Prasidėjo plėtimas DSL po visą pasaulį. Šį technologija įdomi tuo, kad jai nereikalingi papildomi kabeliai, vartotojas gauna Interneto prieigą visą parą išliekant normaliam darbui paprasto telefono tinklo.
Vienas iš DSL standartų – ADSL (Asimmetric Digital ­Subscriber Line) buvo sukurtas kompanijos AT&T Bell Laboratories ir Stenfordo universiteto. Jo principas pagrįstas tuo, kad varine pora perduodamas vartotojui greitas įeinantis ryšys ir lėtas išeinantis ryšys be jokios įtakos telefono ryšiui.
Asimetrinė technologija orientuota į tuos vartotojus, kurie nesiunčia didelių apimčių duomenis o ryšį naudoja interneto puslapių peržiūrai ir duomenų parsisiuntimui. Kitaip tariant vartotojams, kurie naudoja o ne generuoja trafiką. Simetriniai DSL sprendimai taikomi tiltų tarp nutolusių tinklo segmentų organizavimui. Šis ryšio būdas taip pat naudojamas interneto tiekėjais ryšiui tarpusavyje ir prisijungimui prie magistralinių tinklų. Bendra ADSL idėja yra tame, kad abejuose abonentinės linijos galuose – telefono stotyje ir pas vartotoją – diegiami filtrai (splitteriai). Jie išskiria iš bendro srauto garso kanalą (žemo dažnio iki 3,5 KHz) ir nukreipia jį į telefono stotį, duomenų kanalą (nuo 4 KHz iki 1 MHz) – į maršrutizatorių .
ADSL galimybių riba yra 3,5 – 5,5 km,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!