Adomas Mickevičius ir jo kūryba (skaidrės)

Adomas Mickevičius

1798 - 1855

Trumpai

A. Mickevičius

– pasaulinio masto XIX a. pirmosios pusės rašytojas, kūręs lenkų kalba. Nors kūrė lenkų kalba, kuri tuomet buvo laikoma mokslo ir meno kalba, savo kūryboje aukštino Lietuvą. Jo kūryba įkvėpė kitus garsius rašytojus: Antaną Baranauską, Maironį, Vincą Kudirką. Pačiam Mickevičiui patiko Donelaičio kūryba.

Odė jaunystei

Apie maištą, jaunų žmonių ryžtą keisti pasaulį

Eilėraštyje „Odė jaunystei" išaukštinamas jaunystės polėkis, noras keisti pasaulį. Odė komponuojama kontrasto principu – tai žemė ir dangus, jaunystė ir senatvė. Opozicijos išryškina skirtingą gyvenimo sampratą. Žemė apibūdinama kaip negyva, privisusi pelėsių. Su šia erdve susiję tie, kuriuos „jau slegia metai". Tokių žmonių akiratis siauras, jiems trūksta polėkio, ugnies ir jie negali pakeisti pasaulio. Kontrastas žemei yra dangus.

Tai rojus, stebuklai, naujovės. Tai idealas, kurio link skuba jaunas žmogus. Kalbantysis labai primena romantinį herojų, kuriam nepriimtina realybė, dabartis, jis aukština maištą, laisvę, šviesios ateities siekį. Lyrinis subjektas skatina vienytis ir bendrai kovoti su ydomis, smurtu. Kalbantysis kupinas idealizmo, jo tikslas – visų bendra laimė. Pakili intonacija liudija aistringą tikėjimą jaunųjų galia ir energija. Taigi poetui itin reikšmingos vertybės yra tarnystė žmonijai, vienybė, siekiant bendrų tikslų, ryžtingas noras kurti šviesesnę ateitį.

Vėlinės

Apie nelaiminga meilę

Mickevičius, gyvendamas Lietuvoje, buvo pamilęs Marilę Vereščiak. Nors meilė buvo abipusė, bet tėvai Marilę ištekino už turtingo grafo Putkamerio.

Vėlinių IV dalis buvo parašyta Vilniuje, išgyvenus šią nelaimingą meilę. Svarbiausia poetui romantikoje atskleisti gilius jausmus, meilės kančią.

Tragiškos meilės istorija vaizduojama poemos „Vėlinės" IV dalyje. Vėlinių vakarą pas kunigą atklysta Atsiskyrėlis Gustavas, kuris apmąsto dramatišką savo likimą. Gustavas – tipiškas romantinis herojus: jis individualistas, skausmingai išgyvenantis atotrūkį tarp aukštų sielos polėkių ir tikrovės, svajojantis apie idealią, nežemišką, šventą meilę. Jaunuolis ją sutinka. Kelios detalės kuria trapų mylimosios paveikslą: balta suknelė ir veidas, riedanti ašara, tylus balsas. Deja, Gustavo meilė, susidūrusi su socialine realybe, neišsipildo – jis įsimylėjo aukštesnės padėties merginą, kuri jį atstūmė dėl prestižo ir turtinio išskaičiavimo. Visa ši istorija – skaudžios poeto išgyventos meilės dvarininkei Marilei Vereščak aidas. Išduotas Gustavas kankinasi, jį apima prieštaringi jausmai: skausmas ir aistra, dievinimas ir nusivylimas. Jis kaltina mylimąją tuščiagarbiškumu, turto troškimu ir čia pat teigia galįs viską atiduoti už vieną žvilgsnį. Galiausiai Atsiskyrėlis nusižudo. Tai simbolinis veiksmas, kuriuo išaukštinamas kentėjimas, idealo siekimas, meilė. Realybė to žmogui suteikti negali – taip teigtų romantikai.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!