A. Vienuolis "Inteligentų palata"

Lietuvių prozos raidoje aktyviausias vaidmuo teko ankstyvajai A.Vienuolio kūrybai, kuri mokė sulydyti žmogaus ir aplinkos vaizdus į vieną pulsuojančią tėkmę, suteikė gamtos išgyvenimui ypatingo grožio ir egzistencinio reikšmingumo. Legendos, apsakymai ir apysaka Inteligentų palata priklauso šio laikotarpio kūrybai.
Pirmieji A.Vienuolio vardą pagarsinę kūriniai - legendos ,,Amžinasis smuikininkas“, ,,Užkeiktieji vienuoliai“. Akstiną šioms ir kitoms Kaukazo legendoms parašyti davė puikūs gamtos vaizdai, Kaukazo tautų folkloras, įvairūs išgirsti ar perskaityti apie tas tautas ir vietoves pasakojimai. A.Vienuolis atitrūko nuo buitiško aprašinėjimo, kasdieninių problemų, pasinėrė į fantastinių vaizdinių pasaulį, prabilo kita kalba: retoriška, puošnia, paslaptinga. Atrodo, kad legendą peršviečia paslaptingas grožio pojūtis. A.Vienuolio legendos priskiriamos romantiniam stiliui, o nemažai jo ankstyvųjų kūrinių - apsakymų - parašyta realistiškai, gilinantis į aplinką ir veikėjo savijautą, išgyvenimus. Rašytojas pirmasis pradėjo plėtoti klasikinę realizmo temą - vienišos asmenybės konfliktą su savo aplinka, visuomene, nusistovėjusiomis gyvenimo normomis (Paskenduolė).
A.Vienuolis vienas pirmųjų ėmė gilintis į lietuvio inteligento, esančio toli nuo tėvynės, problemas. Svarbūs šios temos kūriniai: apysaka ,,Inteligentų palata“, apsakymai ,,Grįžo“, ,,Paskutinė vietelė“, ,, Užžėlusiu taku“.
,,Inteligentų palata“ - pirmas stambesnis A.Vienuolio kūrinys, parašytas grįžus iš Rusijos į Lietuvą, pergyvenus ten pirmojo pasaulinio karo metus, carizmo žlugimą. Apysaka vaizduoja lietuviams priešiško visuomeninio sluoksnio – carizmo biurokratų - žlugimą Lietuvoje. Apysakai būdingas stiprus apibendrinimo užmojis – piešti ne buities kasdienybę, o apibūdinti istorinius, visuomeninius procesus, išreikšti bendrą nusistatymą carizmo ir dvarininkijos atžvilgiu. Kai kuriems meniniams elementams čia suteikiama simbolinė prasmė. Žiaurumas traktuojamas kaip būdingiausia carizmo ypatybė. A.Vienuolio apysaka reiškia svarbią to laiko literatūros tendenciją apibendrinti ilgus istorinius Lietuvos gyvenimo tarpsnius, tendenciją, atsispindėjusią ne viename to laiko kūrinyje – Vaižganto ,,Pragiedruliuose“, Š.Raganos apysakoje ,,Sename dvare“ . A.Vienuolis, plėsdamas savo kūrybos problematiką, domisi istorijos raidos, istorinių įvykių poveikio, vidinės visuomeninių sluoksnių degradacijos klausimais. Savo ryškiais istorizmo principais ,,Inteligentų palata“ sudaro svarbią gairę lietuvių prozoje.
Apysaka ,,Inteligentų palata“, išleista 1922 metais, vaizduoja psichiatrinę ligoninę. Ryškiausi kūrinio veikėjai –...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!