A. Mickevičiaus poemų istoriškumo klausimas

Atsigręžę į lietuvių grožinės literatūros nueitą kelią, kaip iškilias viršūnes matome įžymių rašytojų kūrybą. Donelaitis, Baranauskas ir Maironis, Žemaitė ir Biliūnas, Salomėja Nėris ir Cvirka... Visų neišvardysi, nesuskaičiuosi... Visi mūsų literatūros klasikai į literatūros istoriją įpynė savo nepakartojamus, spalvingus kūrinius.
Lietuvių meninis žodis visuomet jautė kitų tautų literatūros brolišką petį. Ne vieno rašytojo, gimusio, brendusio Lietuvos žemėje, kūriniai, nors ir nelietuviškai parašyti, daugybe ryšių neatskiriamai susipynė su mūsų literatūra. Jie buvo ir tebėra gyvas jos tekmės intakas, ne vienam lietuvių rašytojui teikęs tauraus įkvėpimo, ne vienam skaitytojui tapęs neišsenkama grožio versme.
Jau daugiau kaip pusantro šimtmečio mūsų literatūroje gyvuoja Adomo Mickevičiaus poezija, stebinanti savo didybe ir gilumu. Poetas, ištaręs žodžius “Tėvyne Lietuva, mielesnė už sveikatą!”, eilėraščiais, poemomis, karštu žodžiu skelbęs meilę gimtajam kraštui, visam laikui atsistojo į mūsų kultūros kūrėjų gretą. “Ne veltui Aleksandras Puškinas jį pavadino Lietuvos dainium... Galingi ir platūs to dainiaus sparnai. Jais jis toli, labai toli nunešė į pasaulį Lietuvos vardą”.
Poeto gyvenimas
Adomas Bernardas Mickevičius (Mickiewicz) - lenkų rašytojas, gimęs (1798.12.24) Zaosėje, netoli Naugarduko, Baltarusijoje, miręs (1855.11.26) Konstantinopolyje, Turkije. Jis buvo antrasis Barbaros ir Mikalojaus Mickevičių sūnus. Sena Rimvydų - Mickevičių giminė apie XVII amžiaus pabaigą iš Lietuvos pakraščių persikėlė į Naugarduko apylinkes. Iš tėvo Adomas paveldėjo ne tik herb ženklą, vaizduojantį auksiniame fone egzotiškąjį galvos apdangalą, bet ir sugebėjimą lengvai bendrauti, pagarbą mokslui, literatūrai. Mikalojus Mickevičius buvo palyginti šviesi asmenybė. Iš atminties cituodavęs poeziją, pats retkarčiais sueiliuodavęs vieną kitą posmelį. Motina buvo švelnaus būdo, geranorė moteris, visų gerbiama. Po dešimtmečių vyriausias poeto brolis taip rašė:”Mikalojus ir Barbara Mickevičiai garsėjo ne turtais, ne aukštais postais bei titulais, o savo doru būdu, darnia šeima, meile artimiesiems, užuojauta vargšams ”.
Po Adomo gimė dar trys sūnūs, tad būsimas poetas jau nuo vaikystės įprato išgyventi bendrus džiaugsmus ir bendrą sielvartą. Mickevičių šeima priklausė šlėktai, nedaug tesiskyrusiai nuo valstiečių, gal tik tuo, jog šeimos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!