A. Mickevičiaus kūrinių aprašymai

Eilėraščio lyrinis subjektas kreipiasi į mergaitę, kalba su ja, tačiau ši neatsako. Ji „kaip uola sustingus“ nekreipia dėmesio į ją supančią aplinką, negeba tvardyti savo emocijų: „Pravirksta, ima kvatotis“. Mergaitė klausia ar jau naktis, kviečia Jonelį, kuris ir numiręs ją myli. Ji prisimena mylimojo išvaizdą („skruostai švelniausi“, „balti marškinėliai“), prašo negyvo mylimojo pabučiuoti, išsivesti ją kartu iš šio pasaulio. Mergaitė jaučiasi pasaulio nesuprasta, nelaiminga, prašo savo bernelio dvasios neišeiti. Staiga pasirodo senis, tvirtinantis kad mergaitė pamišusi ir „nesąmones mala“. Lyrinis subjektas atsako, jog ji jaučia, jai nebūtina matyti. Jis teigia: „Širdį turėk, žvelk į širdį.“ Eilėraštis atskleidžia Romantizmo epochai būdingą pasaulėvaizdžių sandūrą (realus, mokslu bei protu pagrįsti dalykai bei romantinis, paremtas vaizduote, tikėjimu, jausmais). Iškeliama pasaulio pažinimo problema.
Soneto pradžioje nusakoma (plati) erdvė, kurioje yra lyrinis subjektas – „raudonojo bužano“ salos, okeanas, kuriame ošia bangos. Tirštėja tamsa, kalbantysis žvelgia į dangų, tikisi pamatyti žvaigždes kelrodes (pamato, kaip „švinta ugnys Akermano“). Jis nori sustoti, palaukti, pasiklausyti tylos, išgirsti, „kaip žiogas smilgoj supasi iš lėto“. Lyrinis subjektas tikisi išgirsti balsus iš Lietuvos, tačiau niekas nešaukia. Kūrinyje peizažai atskleidžia lyrinio subjekto vidines būsenas. Eilėraštis turi egzistencinių motyvų: gyvenimas kaip kelionė, ieškojimas, dvasinio centro (namų, tėvynės) ilgesys, gyvenimo ribos ir nežinomybės pojūtis, atsigręžimas atgal prieš lemtingą žingsnį.
Kūrinio pradžioje kreipiamasi į Tėvynę Lietuvą, kuri „mielesnė už sveikatą“. Teigiama, jog reikia ją branginti, nors tai dažniausiai supranta tik tas, kuris Lietuvos jau neteko. Lyrinis subjektas ilgisi Lietuvos. Kreipiamasi į Šventąją motiną, kuria garsėja Aušros vartai Vilniuje, sakoma, jog ji išgydė jį sergantį, jau motinos aukojamą. Lyrinis subjektas prašo nešti jį į Lietuvą, į „miškingas kalvas“, „lankas žaliąsias“, „laukus derlingus“, prie Nemuno. Kalbama apie senovėje prie upelio stovėjusį bajoro dvarą, vaišingai atkilnotais vartais. Staiga atvyksta jaunas, vikrus ponaičiukas (Tadas), kuris, pats atsklendęs duris, įeina į rūmą. Jis džiaugiasi parvykęs, mieste pabaigęs mokslus. Jis apžiūri nuo kūdikystės žinomus baldus,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!