1926 m. perversmas ir autoritarinė Lietuva

Totalitarizmas - (lot. totaliter – visiškai apimąs), valstybinė valdymo
forma, kai visa valdžia sutelkiama vieno asmens arba nedidelės
asmenų grupės rankose. Valdžia vadovauja ir kontroliuoja visas
visuomenės gyvenimo sritis (ekonomiką, politiką, kultūrą), net asmeninį
piliečių gyvenimą.
Autoritarizmas - (pranc. autoritarisme – vienvaldiškumas),
nedemokratinio, diktatūrinio valdymo forma, besiremianti menkai
kontroliuojamos aukščiausios politinės valdžios sutelkimo vieno asmens
rankose principu: vyriausybė nėra atsakinga savo piliečiams už
vykdomą politiką, valstybėje varžoma piliečių politinė veikla, nevyksta
reguliarūs ir laisvi rinkimai.
Tarpukario Lietuvos seimai
• 1920 05 -1922 11 - Steigiamasis Seimas
• 1922 11 -1923 03 - I Seimas
• 1923 06 -1926 05 - II Seimas
• 1926 06 – 1927 04 12 - III Seimas
(paleistas prezidento A.Smetonos aktu)
• 1936 09 – 1940 06 27 - IV Seimas
(paleistas prosovietinės vyriausybės)
III Seimas (1926 05 – 1927 04)
Šiame seime pirmą kartą dalyvavo Klaipėdos krašto
gyventojai.
Seimo daugumą sudarė:
• liaudininkai
• socialdemokratai
• tautinių mažumų atstovų koalicija
Krikščionys demokratai pirmą kartą atsidūrė
opozicijoje
Mykolas Sleževičius ir Kazys Grinius
M.Sleževičiaus vyriausybės veikla
(1926 gegužė-gruodis)
• Panaikinama karo padėtis Lietuvoje
• Panaikinami piliečių laisves varžantys
įstatymai
• Amnestuojami politiniai kaliniai (tarp jų ir
komunistai)
• Paskelbiama žodžio, spaudos laisvė
• Įvedama civilinė metrikacija
• Nebemokamas atlyginimas dvasininkams
M.Sleževičius (sėdi viduryje) Ketvirtojo ministrų kabineto Ministras Pirmininkas
Prezidentas K.Grinius
(1926 06 07 – 1926 12 17)
Jo valdymo laikotarpiu:
• panaikinta karo padėtis
• paleisti politiniai kaliniai
• paskelbtos demokratinės laisvės
• imta mažinti armija
• darytos nuolaidos lenkų tautinei mažumai
• ypač suaktyvėjo komunistai
Perversmo priežastys
• K.Griniaus prezidentavimas (kėlė nerimą
dešiniosioms politinėms jėgoms)
• suaktyvėjusi LKP propaganda, prasidėję streikai,
demonstracijos, susirėmimai su policija
• karininkų nepasitenkinimas armijos mažinimu
• dvasininkų nepasitenkinimas atlyginimų atėmimu
• naujų lenkiškų mokyklų kūrimas krašte, vykstanti
lenkinimo politika
• susidorojimas su dešiniųjų studentų
demonstracijomis
Perversmo motyvai
(politinių jėgų ir jų lyderių siekiai):
• perversmą įvykdę karininkai P. Plechavičius, K. Ladyga, A. Mačiuika buvo
nepatenkinti pertvarkymais kariuomenėje ir aktyvesniu politiniu visuomenės
gyvenimu, kurį vertino kaip anarchiją,
• perversmui pritarė patriotinės studentų organizacijos ateitininkai ir
neolituanai,
• tautininkų sąjungos lyderiai A. Smetona ir A. Voldemaras skeptiškai vertino
demokratiją, manė, kad demokratija skaldo lietuvių tautą ir ardo valstybės
pamatus,
• tautininkų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!