1926 metų perversmas esė

1926 metais trečiuoju Lietuvos respublikos prezidentu tapo Kazys Grinius. Įtaką seime įgavo kairiųjų partijų blokai - valstiečiai liaudininkai ir socialdemokratai. Prezidentas su naujai išrinktu seimu buvo nusiteikęs Lietuvą keisti iš pagrindų: panaikinta karo padėtis, siektą įvesti demokratinę santvarką, paskelbta amnestija politiniams kaliniams. Buvo legalizuota komunistų partija - piliečiams suteiktos konstitucinės teisės. Naujoji valdžia mažino Lietuvos kariuomenę, ši idėja liko nesuprasta nei karių, nei krašto gyventojų. Nors visuomenė tapo politiškai aktyvesnė - rengė mitingus, demonstracijas, tačiau tokiai demokratijos raiškai ji dar nebuvo pribrendusi, nebuvo vieningos opozicijos, žmonės nemokėjo naudotis savo konstitucinėmis teisėmis. Daugelis gyventojų manė, kad valdžia per greit pasuko laisvės link, ir vis labiau ir labiau sklido kalbos apie galimą komunistų perversmą. 1926 metų vasarą įkurtos 75 lenkų mokyklos, siekta apriboti Katalikų bažnyčios bei kunigų įtaką visuomenei, o tai dar labiau kurstė perversmo žarijas. Taip slenkant dienoms ir aistrom vis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!