1863-1864m. sukilimas

• 1861 m. baudžiavos panaikinimo sąlygos nuvylė valstiečius ir pablogino socialinius reikalus.
• Lietuvoje plėtėsi konspiracinė veikla, kūrėsi slaptosios draugijos („baltieji”, „raudonieji”), aktyvėjo antirusiška veikla.
• Prasidėjo politinės-religinės manifestacijos raginančios atkurti ATR su 1772 m. sienomis.
• Rusų revoliucionierių įtaka.
• Daugelis aukštų Rusijos pareigūnų prastai vykdė nutautinimo politiką, nuolaidžiavo lenkų klausimu.
• Iškilo trilypės federacijos (Lenkija-Lietuva-Rusia) idėja.
Sukilimui rengti susikūrė slapta organizacija, kurioje išryškėjo dvi srovės, nevienodai įsivaizdavusios atkurtą ATR, matė skirtingus socialinių problemų sprendimo būdus.
• „Raudonieji” (sudarė miestiečiai, inteligentija, bežemė bajorija, besimokantis jaunimas). Galvojo, kad tik ginkluota kova gali garantuoti išsivadavimą. Dešinieji stengėsi atidėti sukilimą, sukurti nepriklausomą Lenkijos valstybę. Nuosaikieji norėjo tuoj pat pradėti sukilimą, nemokamai duoti žemės valstiečiams, o dvarininkams atlyginti iš valstybės iždo, atkurti ATR su 1772 m. sienomis. Kairieji reikalavo tuoj pat pradėti sukilimą, išdalinti valstiečiams žemes be išpirkos, ragino kovoti dėl federacinės valstybės (A.Mackevičius).
• „Baltieji” (dvarininkų ir stambiosios buržuazijos atstovai). Buvo priešiški radikalioms revoliucinėms kovos formoms, tikėjosi bendradarbiauti su caro valdžia, gauti iš jos nuolaidų. Lietuvą įsivaizdavo Lenkijos provincija. (J.Geištaras, Z.Sierakauskas).
Pralaimėjimo priežastys:
• Sukilėliai buvo prasčiau ginkluoti, o rusai buvo sutelkę didesnę ir pajėgesnę armiją.
• Sukilimui nebuvo tinkamai pasiruošta, vadovybėje vyko nesutaikoma pažiūrų kova. Konservatyvūs „baltieji” išsigando valstiečių revoliucijos.
• Sukilėlių neparėmė užsienio valstybės. Buvo laukiama tarptautinio savanorių būrio, tačiau ekspedicija žlugo.
• Generalgubernatorius M.Muravjovas karinėmis, politinėmis akcijomis žiauriai slopino sukilimą.
Sukilimo padariniai: Buvo patvirtinta „rusiškų pradų atkūrimo” programa skelbusi, kad Šiaurės vakarų kraštas – senosios rusų žemės:
• Uždrausta lietuviška spauda (1864 m.), lotyniškoji abėcėlė pakeista rusiška. Iš mokyklų, įstaigų pašalinta lietuvių kalba.
• Skiriant valdininkus pirmenybė teikiama rusams stačiatikiams, lietuviams uždrausta užimti bet kokią valstybinę tarnybą.
• Didinama rusų žemėvalda, keliami rusų kolonistai.
• Apribota katalikų bažnyčios veikla, sudaromos sąlygos plėstis stačiatikybei.
• Uždrausta draugijų veikla.
• Uždaromos lietuviškos ir steigiamos rusiškos mokyklos.
• Represijomis slopinamas tautinis judėjimas.
Spaudos draudimas — 1864-1904 m. laikotarpis, kada persekiota lietuviška spauda lotynišku, o nuo 1872...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!