Žymiausi Lietuvos kalbininkai

Mokslą per tūkstančius metų kūrė nesuskaičiuojama daugybė žmonių. Tačiau kiekviena mokslo šaka turi savo didvyrius – saujelę asmenų, kurių vardai labiausiai susiję su šio mokslo istorija. Turi tokių didvyrių ir kalbos kultūra. Juk kalbotyra- tai ne naujų kontinentų atradimas, tačiau kuo, jei ne didvyriais, pavadinsime žmones, atidavusius gyvenimą pamėgtai mokslo sričiai, įtemptu darbu atskleidusius savo bendraamžiams ir būsimoms kartoms nors ir mažą mus supančios paslaptingos aplinkos dalelę.
Kalba yra neatskiriamas žmogaus palydovas. Ji tartum pagrindinė žmogiškumo ypatybė eina drauge su žmogumi nuo pat jo atsiradimo. Jeigu apskritai kalba kažkada žmogų išskyrė iš kitų gyvų pasaulio būtybių, ta raštas, būdamas turbūt, pats didžiausias žmonijos išradimas. Žmonės išmoko tiksliai aprašyti visokiausius kabos reiškinius, pradėjo sudarinėti žodynus, gramatikas. Pamažu ir iš pačių lietuvių tarpo pradėjo rastis žmonių , kurie pradėjo susidomėjo savo gimtąja kalbą. Buvo laikai, kai lietuviai savo kalbininkus galėjo suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Tačiau mums reikia nepamiršti, o taip pat jausti dėkingumą aniems kitataučiams mokslininkams, įvedusiems lietuvių kalbą į tarptautinę mokslo areną.
1852 metų gegužės mėnesį Prahoje lankosi švietimo ministras grafas Tun- Hohenšteinas. Su dideliu palydovų būriu šiam einant į puotų salę, koridoriuje staiga kelią pastoja gražaus sportiško sudėjimo vyriškis. Ministras susinervina, palydoje sumišimas – laikai juk neramūs ... Visi atsikvepia, kai nepažystamasis paprašo ministro leisti jam vykti į Lietuvą tirti to krašto žmonių kalbos. Džiaugdamasis, kad taip laimingai pasibaigė netikėtas susidūrimas, ministras, nesileisdamas į platesnius samprotavimus, pažada įvykdyti savo keisto interesanto norą, o šis jau spėja pasisakyti esąs Prahos universiteto profesorius Augustas Šleicheris.
Į Lietuvą tuo metu kalbos mokslui dar mažai žinomą kraštą, A.Šleicheris buvo užsispyręs nagrinėti lietuvių kalbą. Jis nedavė ramybės universiteto vadovybei, rašė prašymus Vienos Mokslų akademijai. Tačiau, iš niekur negavęs konkretaus atsakymo, vieno bičiulio, kurio sesuo buvo paskirta tarnauti aukštiesiems svečiams, painformuotas apie tikslią ministro iškilmingų pietų vietą ir laiką, A.Šleicheris ryžosi ką tik mūsų minėtam „pasikėsinimui“. Ministras pažadą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!