Žymiausi Lietuvos geologai

Pirmaisiais metais po karo jau pradėjo plėtotis mokslo tiriamasis darbas MA institucijose, Vilniaus bei Kauno universitetų katedrose. Penktojo dešimtmečio pradžioje viršutiniosios kreidos foramininferas pradėjo tyrinėti G. Jurėnaitė, vėliau S. Abramavičiūtė– Garunkštienė. Triaso, juros ir kreidos uolienų litologiją tyrė A. Vala ir J. Kisnėrius. V. Narbutas tuo metu pradėjo devono litologinius – geocheminius tyrimus. V. Mikaila tyrė stambiausius limnoglacialinius baseinus, A. Kondratas– prekvartetro gėlą požeminį vandenį. Kitame dešimtmetyje morenų stratifikaciją tyrė V. Čepulytė, Vilnios baseino reljefą– L. Micas. Dar vėliau Lietuvos geomorfologija susidomėjo A. Basalykas, Baltijos pajūrio holoceno nuosėdas ir baseino krantų neotektoninius judesius tyrė V. Gudelis. Penktajame dešimtmetyje tarpledynmečių uolienų palinologinius tyrimus pradėjo O. Kondratienė, o holoceno iškastinių diatominių dumblių - M. Kabalienė.
Albertas ALMINAS Gimė 1946 m. rugsėjo 08 d. Hidrogeologas, geologijos-mineralogijos mokslų kandidatas. 1970 m. baigė VU. Dirbo Geologijos institute įvairiose mokslinio bendradarbiavimo pareigose. Sukūrė požeminio vandens režiminių stebėjimų vykdymo metodiką žvalgant priekrantinių zonų požeminio vandens eksploatacinius išteklius, dalyvavo sprendžiant įvairių Lietuvos miestų vandenviečių požeminio vandens eksploatacijos optimizavimo problemas ir vykdant požeminio vandens eksploatacinių išteklių paieškas. Yra paskelbęs virš 30 mokslinių straipsnių.
Valentinas BALTRŪNAS Gimė 1947 m. spalio 20 d. 1965 metais įstojo į Vilniaus universiteto Gamtos fakultetą, kur studijavo geologiją. 1970 m. įgijo geologinės nuotraukos ir naudingųjų iškasenų paieškų specialisto diplomą. pradėjo dirbti Geologijos valdybos Kompleksinėje geologinėje ekspedicijoje geologu, vėliau vyresniuoju geologu. 1973 m. įstojo į neakivaizdinę aspirantūrą Geologijos institute. 1977 m. apgynė kandidatinę disertaciją. 1980 m. Geologijos institute dirbo gręžinių kerno revizijos ir riedulių mokslinės ekspozicijos kūrimo darbus. 1988 m. pradėjo vadovauti ekogeologijos skyriui institute. Nuo 1991 m. iki 2001 m. vadovavo Geologijos institutui. Svarbiausi darbai. 1. Apie 80 mokslinių ir tiek pat mokslo populiarinimo publikacijų bei dviejų mokslo populiarinimo knygelių („Nešė velnias akmenį” ir „Ant geologinio pamato gyvenant”) autorius; 2. Monografijos „Pleistoceno stratigrafija ir koreliacija” (1995) autorius, kolektyvinių monografijų „Ar tikrai Raigardas prasmego?” (2001) ir „Akmens amžius...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!