Žvaigždės, žvaigždžių evoliucija bei tipai ir žvaigždynai

Pažvelgę giedrą naktį į dangų matome daugybę žvaigždžių. Turėdami geras akis ir kantrybės jų galėtume suskaičiuoti iki 2500. Bet tai tėra tik mažytė dalelė visoje Visatoje išsisklaidžiusių žvaigždžių. Blyškiausias žvaigždes ties horizontu trukdo storas atmosferos sluoksmis. Daug daugiau žvaigždžių pastebėtume pro paprastą žiūroną, o pro galingus teleskopus astronomai jų priskaičiuoja apie 200 milijardų milijardų. Vardus turi tik 275 pačios ryškiausios žvaigždės, pavyzdžiui, Sirijus, Arktūras, Vega. Žvaigždės, kaip ir Saulė yra milžiniški , liepsnojantys įkaitusios plazmos rutuliai, sudaryti daugiausia iš helio su nedidele sunkesnių elementų priemaiša. Žvaigždžių viduje vyksta branduolinės reakcijos, kurių metu vandenilis virsta heliu ir išsiskiria milžiniška energija, todėl žvaigždės gelmėse temperatūra siekia milijonus laipsnių ir verčia jos paviršių skaisčiai švytėti. Ji švytės tol, kol bus suvartotas visas vandenilis.
Nė viena žvaigždė, išskyrus Saulę nėra taip arti, kad atrodytų didesnė už šviesos taškelį, užtat Saulės tyrimai turi neįkainojamą vertę žvaigždžių astronomijai. Be to, teleskopas yra nedidelių galimybių prietaisas. Astrofizika daugiausia pasikliauja prietaisais, veikiančiais spektroskopo principu. Saulės spektrą pirmą kartą 1666 m. tyrė I. Niutonas. Žvaigždžių spektroskopija buvo kurkas sudėtingesnis dalykas, nes žvaigždės atsiunčia tiek mažai šviesos, kad spektrinius prietaisus būtina naudoti kartu su diedeliais teleskopais. Pirmieji žvaigždžių šviesos tyrimai , kuriuos atliko A. Sekis Italijoje ir V. Haginas Anglijoje, parodė, kad žvaigždes galima suskrstyti į kelias gan griežtas spektrines klases. Dabar naudojama sistema sukurta Harvardo observatorijoje Jav. Spektrinės klasės žymimos abėcėlės raidėmis. Pagal žemėjančią žvaigždžių paviršiaus temperatūrą skiriamos šešios pagrindinės spektrinės klasės- B, A, F, G, K ir M. Visa spektrinė seka apima dar penkias klases W, O, R, N ir S, turinčias savitas spektrines charakteristikas. Kuriai nors spektrinei klasei žvaigždė priskiriama pagal spalvą ir paviršiaus temperatūrą. O, B ir A klasių žvaigždės yra baltos arba žydrai baltos, F ir G- geltonos, K- oranžinės, likusios- raudonos. Žvaigždės nėra pasiskirsčiusios tolygiai, didžioji dauguma žvaigždžių sudaro ryškią juostą, besitesiančią per visą dangų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!