Žvaigždės, žvaigždynai ir galaktikos

Žvaigždės yra didelės masės ir didelio skersmens įkaitusios plazmos rutuliai, susidarę iš vandenilio ir helio su nedidele sunkesniųjų elementų priemaiša. Žvaigždės skleidžia elektromagnetinius spindulius (šviesos, ultravioletinius, rentgeno, infraraudonuosius), elektringąsias daleles (daugiausia protonus ir elektronus) ir neutrinus. Žvaigždžių gelmėse vyksta branduolinės reakcijos. Jų metu vandenilis virsta heliu ir sunkesniais elementais. Reakcijų metu išsiskirianti energija palaiko žvaigždžių spinduliavimą ir iš žvaigždės gelmių skverbiasi į paviršių dviem būdais: konvekcija ir spinduliavimu.
Konvekcija: įkaitusių medžiagos masių judėjimas į žvaigždės išorę, vėsesnėms masėms slenkant centro link.
Spinduliavimas: kai atomai sugeria ir vėl išspinduliuoja iš žvaigždės sklindančius elektromagnetinius spindulius, o po to vėl juos išspinduliuoja.
Žvaigždžių paviršiaus temperatūra yra 1500 - 50000 K, o jų centrų – 10 - 100 mln. K. Žvaigždžių spektrai. Žvaigždės spektras –­ vaivorykštės pavidalo juostelė – gaunama spektrografu išsklaidžius jos skleidžiamą šviesą pagal bangų ilgį. Ištisiniame spektre matyti įvairių cheminių elementų absorbcijos linijos. Pagal paviršiaus temperatūrą žvaigždės skirstomos į O, B, A, F, G, K, M spektrines klases. Karščiausios yra O spektrinės klasės, vėsiausios – M spektrinės klasės žvaigždės. Elektromagnetinių bangų ilgiai: violetinė (400-430), mėlyni (430-490), žali 490-550), geltoni (550-590), oranžiniai (590-610), raudoni (610-700) nm. Kiekvienos spektrą sudaro ištisinis spinduliavimas ir įvairių cheminių elementų absorbcijos linijos. Energijos pasiskirstymas ištisiniame žvaigždės spektre priklauso nuo jos paviršiaus temperatūros – kuo žvaigždė karštesnė, tuo daugiau ji spinduliuoja mėlynų, violetinių, ultravioletinių spindulių, o kuo vėsesnė – žalių, geltonų, raudonų, infraraudonųjų.Tai lemia žvaigždžių regimąją spalvą.
Žvaigždžių nuotoliai ir paralaksai. Žvaigždžių nuotoliams matuoti vartojami šie ilgio vienetai: šviesmetis (šm) ir parsekas (pc). Šviesmetis – tai kelias, kurį šviesa per metus nusklinda 300000 km/s greičiu. Parsekas – nuotolis, iš kurio žemės orbitos didysis pusašis matomas 1’’ kampu.
Ryškiai. Žvaigždės absoliutiniu ryškiu (M) vadinamas jos regimasis ryškis, kurį ji turėtų, jei būtų nuskriejusi nuo žemės 10 pc atstumu. Absoliutinis ryškis apibūdina žvaigždės spinduliavimo galią. Stipriausiai spinduliuojančių žvaigždžių absoliutinis ryškis siekia ­8, o silpnai spinduliuojančių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!