Žmonių ryšio svarba lietuvių literatūroje
Ryšys tarp žmonių buvo viena aktualiausių temų visais laikais, todėl dauguma rašytojų ją
vaizdavo savo kūriniuose. XIX amžiaus antrosios pusės rašytoja Marija Pečkauskaitė – Šatrijos
Ragana, apysakoje „Sename dvare“ atskleidė motinos ir dukros ryšio svarbą, o XIX pab. - XX a. prad. lyrinės prozos pradininkas, realizmo rašytojas Jonas Biliūnas, novelėje ,,Lazda“ atskleidė žmogaus išgyvenimus, dėmesį sutelkiantį vidinį konfliktą.
Gerąsias vaiko savybes ugdo glaudus ryšys tarp mamos ir vaiko. XIX amžiaus vidurio
rašytoja, neoromantikė Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana, apysakoje „Sename dvare“
pavaizdavo motinos svarbą vaiko – Irusios, gyvenime. Irusios bei jos mamos, kurią vadina
„mamate“, santykiai yra paremti meile, draugyste, tarpusavio pasitikėjimu bei rūpesčiu. Irusia yra
labai prisirišusi prie mamatės, žavisi ja, jos užsidegimu pabėgti nuo slegiančių rūpesčių, panirus į
dailės, muzikos ir knygų skaitymo pasaulį. Mamatė Irusios akyse – tai tobulybė, autoritetas, Irusia
trokšta būti tokia pati kaip mama, taip sėdėti, taip vaikščioti, taip kalbėti, kaip ji. Labiausiai Irusios
susižavėjimą motina, atskleidžia jos nuotaikos klausant mamatės grojamos muzikos: Irusia įsijaučia
į mamos atliekamą muziką, jei ji liūdna ir graudi, jai tuoj pat ima riedėti ašaros iš akių, jei linksma
ir nuotaikinga – kyla begalinis noras džiaugtis ir juoktis. Šis Irusios įsijautimas parodo, kad mama
yra pagrindinis asmuo, galintis pakeisti vaiko emocinę būseną. Dukrelė net siuvinėja mamatei staltiesėlę, kad ji primintų mamatei apie dukrelę iškart atsikėlus ryte ir prieš pat užmiegant vakare. Stiprų ryšį tarp mamos ir dukros parodo ir tai, kai dukra pradėjusi galvoti apie mirtį labai išsigando ir ji labai bijojo prarasti mamatę, netgi kreipėsi į Dievą, kad ji galėtų mirti anksčiau už visus savo artimuosius: ,,Bet aš nenoriu, kad mirtumei, mamate, – tariau kukčiodama. – Niekados, nė kai užaugsiu! Aš ir užaugus didelė taip pat juk tavęs gailėsiuos. Aš prašysiu pono Dievo, kad mirčiau pirmiau už tave, ir už tėvelį, ir už Niką, ir už Jonelį.’’ Iš mamatės pusės meilę vaikams parodo didelis rūpestis, kurį ji skyrė vesdama juos į bažnyčią, nes tikėjo, kad religija padeda praeiti sunkias gyvenimo situacijas tokias kaip mirtis, bei pasakodama vaikams pasakas: ,,Dabar turi ateiti pasaka, vaikeliai,- sako mamatė." Mamatė taip pat būdama lietuvybės puoselėtoja to moko ir savo vaikų, nori, kad jos vaikai prisidėtų prie tautinio atgimimo. Taigi ryšys tarp mamos ir vaiko yra vienas svarbiausių gyvenime, nes jis moko vaiką būti doru ir teisingu žmogumi.
Šį darbą sudaro 563 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!