Aplinkos tarša Žmogus veikė gamtą jau nuo seniausių laikų, kai pradėjo naudoti primityviausius darbo įrankius. Tačiau tas poveikis buvo pastebimas tik labai ribotoje teritorijoje -pačioje gyvenvietėje ir aplink ją. Atsiradus žemdirbystei, pasireiškė pirmieji dirvos erozijos požymiai: kuo intensyviau buvo dirbama žemė, tuo daugiau jos buvo netenkama. Mokslo bei technikos pažanga, gyventojų gausa tik dar labiau gilino prieštaravimus tarp žmogaus gamybinės veiklos ir gamtos. Ypač pablogėjo aplinkos kokybė.
Vystantis žmonių gamybinei veiklai, intensyvėjant žemės ūkiui ir pramonei, stiprėjant mokslo ir technikos pažangai, gilėjo prieštaravimai tarp žmonių veiklos ir gamtos.
Lietuvoje iki šiol nebuvo vieningos atliekų apskaitos, išskyrus buitinių atliekų apskaitą, kurią vykdo komunalinės tarnybos, ir vienkartines pavojingų atliekų apskaitas . Aplinkos apsaugos departamentas visų atliekų apskaitą pradėjo 1991 metais, paruošus atliekų apskaitos formą ir atliekų klasifikatorių. 1992 metais atliekų apskaitos forma ir atliekų klasifikatorius buvo patikslinti. Atliekų klasifikatorius ir forma parengti remiantis Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų kontrolės medžiaga ir Tarptautiniais atliekų identifikavimo kodais. Nuo 1993 m. pradžios įsigaliojo Aplinkos apsaugos departamento paruošta atliekų pirminės apskaitos tvarka, kuri leis gauti tikslesnius duomenis apie atliekų susidarymą, efektyviau atlikti atliekų tvarkymo įmonėse kontrolės funkcijas.
Pastaruoju metu aplinka teršiama tiek, kad gamta pati savaime jau negali apsivalyti. Dėl to gamtoje sutrinka nusistovėjusi pusiausvyra, kyla sunkiai sprendžiamų ekologinių problemų, didėja žmonių sergamumas. Pasaulyje ekologiniai klausimai tampa vieni iš svarbiausių. Padaugėjus automobilių, jų variklių išmetamieji deginiai pradėjo daryti žymų neigiamą poveikį aplinkai – orui, klimatui ir net atmosferos ozono sluoksniui.
Nors aplinkos būklė priklauso nuo daugelio gamtinių ir antropogeninių veiksnių, tačiau šalies ekonomikos būklė ir jos pokyčiai esmingai įtakoja bendrą, o ypač didžiųjų miestų aplinkos būklę.
Mažiausią ir trumpiausią transformacinį nuosmūkį patyrė transporto sektorius. Faktiškai visą laiką, nuo nepriklausomybės atkūrimo bendras automašinų (ypač lengvųjų) kiekis Lietuvoje augo, o prieaugio tempai kasmet vis didėja. Tam tikras transporto sektoriuje sunaudojamo kuro, o tuo pačiu ir aplinkos teršimo mažėjimas buvo užfiksuotas tik...
Šį darbą sudaro 3597 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!