Žmonės iš prigimties yra linkę maištauti bei siekti to, kas atrodo teisinga

Lietuvių literatūroje susidūrimas su neviltimi, skausmu bei absurdiškumu žmogų skatina ieškoti tikrosios gyvenimo prasmės. Apie egzistencinius klausimus rašė ir juos analizavo dramaturgas, režisierius, rašytojas XXa. modernizmo atstovas – Antanas Škėma. Škėma gimė 1910m. Lodzėje, Lenkijoje. Prasidėjus I pasauliniam karui su tėvais išvyko į Rusiją, vėliau Ukrainą. Iš vaikystės A.Škėmai išliko baisūs prisiminimai : pakarti baltagvardiečiai, bulvių vagystės, skurdus maistas, nuolatinė grėsmė dėl savo ir artimųjų gyvybės. Kartą į butą įsiveržę raudonieji vos nenušovė jo tėvo ir ketino išprievartauti motiną. Motina po šio įvykio neatsigavo, buvo uždaryta į psichiatrijos ligoninę ir joje mirė. Visą gyvenimą Škėma bijojo, kad motinos liga nepersiduotų jam. Į Lietuvą rašytojas sugrįžo 1921m. Baigė Radviliškio mokyklą, Kauno ,,Aušros“ gimnaziją, ėmėsi medicinos – vėliau teisės studijų. Tačiau šie mokslai neatitiko jautrios menininko prigimties. Škėma ironizuodavo, kad iš medicinos išsinešė tik meilę lavonams, o tai esą atsiliepia jo kūrybai. Savo pašaukimą atrado teatre. 1944m. Su vokiečių armija pasitraukė į Vakarus, pateko į Vokietijos pabėgelių stovyklą. Vokietijoje praleisti metai – buvo A.Škėmai svarbus intelektualinės brandos laikotarpis. 1949m. Su šeima emigravo į JAV, apsistojo Niujorke, dirbo liftininku. Žuvo autoavarijoje 1961m. Škėma išgyveno dvi didžiausias Xxa. katastrofas – abu Pasaulinius karus. Tai laikas, kai paminama demokratija, tradicinės vertybės, o svarbiausia – niekam nerūpi žmogaus likimas. Ne viskas Škėmos, kaip ir kiekvieno žmogaus, gyvenime verta pasigėrėjimo. Tačiau dėl vieno dalyko turbūt galime būti tikri – rašytojas visuomet kalbėjo iš širdies, įsitikinęs savo tiesa, neveidmainiaudamas ir nebijodamas atkirčio.
Absurdo sąvoka egzistencializmo filosofijoje viena svarbiausių. Ji žymi beprasmybės būseną, kuri atsiranda iš žmogaus ir pasaulio prieštaringumo. Žmogus tampa žmogumi tik sąmoningai pasirinkdamas pasyvų stebėjimą arba aktyvų veiksmą. Žinojimas, kad jis pats yra savo gyvenimo šeimininkas, absurdo žmogui leidžia su panieka žvelgti į lemtį. Jis nesisžvalgo į praeitį ir nekuria ateities iliuzijų, o susitelkia į dabarties akimirką. Todėl absurdo literatūroje labai svarbus tikslus laikas. Absurdo žmogui svarbu...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!