Žmogus amžių raidoje

2007/2008 m.m.
Įvadas
Filosofija ir filosofavimas yra vienas iš niekuo kitu nepakeičiamų pažinimo būdų arba tam tikra individualios ir visuomeninės sąmonės forma. Filosofavimas – tai minčių apie tai, kas žmogų stebina, jaudina, kas jam kelia nerimą, kankina ir pan., reiškimas kasdieniame gyvenime. Filosofija yra tik tai, kas filosofuojančių žmonių yra užrašyta.
Šiame darbe rašysiu apie žmogų, koks buvo požiūris į jį amžiams keičiantis, kaip jį apibūdina įvairūs filosofai, kokia yra žmogaus prigimtis.
Žmogaus prigimtis
Tarp daugelio būties paslapčių, kurias mėgina atskleisti filosofija, pati didžiausia paslaptis tebėra žmogus. Kultūros raidoje žmogumi ima domėtis vis daugiau mokslų. Bendriausia prasme visos pažinimo sritys apie žmogų vadinamos antropologija. Filosofinė antropologija siekia suvokti žmogų kaip bendrybę, kaip visovę, visumą.
Vienas iš filosofinės antropologijos pagrindėjų – Scheleris išskyrė tris pagrindines nuomones apie sąvoką žmogus:
1. Graikiški antikiniai vaizdiniai;
2. Religiniai vaizdiniai;
3. Mokslinėmis žiniomis grindžiama žmogaus filosofija.
Sąvokos filosofija ir filosofavimas sutampa tik iš dalies.
Žmogaus samprata antikos filosofijoje
Pirmieji įvaizdžiai apie žmogų atsirado dar iki religijos ir filosofijos. Tai mitų kūrimo epocha. Graikų mituose žmogus dar nėra savarankiškas, bet tik kosmoso dalis. Pirmieji žmogaus filosofai buvo sofistai ir Sokratas. Ypatingą žmogaus padėtį pasaulyje nurodė sofistas Protagoras sakydamas, kad žmogus suteikia pasauliui ir pats sau būties prasmę. Sofistai pirmieji iškėlė visų žmonių lygybės principą, jie yra nevienodi tik pagal būdą ir papročius. Iki jų graikai žmonėmis vadino tik save, visi kiti buvo barbarai.
Sokratas žmogaus apibrėžimo nepaliko. Jis sakė, kad žmogų galima pažinti tik su juo bendraujant. Šis metodas – dialogas. Tikroji žmogaus vertė yra kritinis požiūris į save, nuolatinis savęs pasitikrinimas, siekis save pažinti, tobulinti ir kurti gėrį. Žmogus yra morali būtybė, gebanti į protingą klausimą protingai atsakyti.
Stoikų idealas – išminčius, tobuliausia gamtos būtybė. Kvailystė – savybė, būdinga daugeliui žmonių. Žmogaus gyvenimo tikslas – laimė, gebėjimas gyventi pagal gamtos principus. Tai dorybingas gyvenimas. Susipainiojęs gyvenimo peripetijų chaose, išminčius turi grįžti į gamtą – nusižudyti. Mirtis – grįžimas į...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!