Žmogaus laikysena prievartos akivaizdoje

Žmogaus laikysena prievartos akivaizdoje(B.Sruoga, B.Krivickas) Prievarta – žmogaus ar jo nuosavybę žalojančios jėgos naudojimas. Žmogus yra gimęs būti laisvu, tačiau kartais jo laisvę nepelnytai suvaržo įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, XX a. viduryje prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas. Net ir būdamas nelaisvėje žmogus privalo išlaikyti tvirtą, stojišką laikyseną, ieškoti būdų, kaip išgyventi. Būdamas suvaržytas, žmogus visad ieškos būdų kaip ištrūkti į laisvę fiziškai ar morališkai. Taigi kyla klausimas, kokia yra žmogaus laikysena prievartos akivaizdoje? Tokiose situacijose individai dažnai išlieka tvirti, stojiškai žvelgia į situaciją: vieni stengiasi išlikti dvasiškai stipriais, nenužmogėti nežmogiškose sąlygose, kiti – griebiasi kūrybos, kad morališkai išliktų laisvi. Visų pirma, individas stengiasi išlikti žmogumi nežmogiškomis sąlygomis. ...... Kai XX a. viduryje hitlerinė valdžia nusprendė „tautos priešus“ ištremti į koncentracijos stovyklas, žmonių gyvenimas apvirto aukštyn kojomis. Lageryje kalinys nebuvo laikomas žmogumi. „Įmesti“ į šaltį, badą, vietą, kurioje negalioja jokios žmogiškos normos, individai, nors ir nebuvo lengva, stengėsi išlaikyti moralines vertybes ir nenužmogėti. Tokų gyvenimą Štuthofo koncentracijos stovykloje 1943-1945 metais aprašė XX a. lietuvių dramaturgas, poetas, prozininkas Balys Sruoga memuarų romane „Dievų miškas“, kurį per 2 mėnesius parašė gydydamasis Birštone. Kūrinyje gausiai vaizduojamos žiaurios smurto ir prievartos scenos, protu nesuvokiama „sistema“, ypatinga nepagarba gyvybei ir žmogui. Stovyklos prižiūrėtojai, buvę kriminaliniai nusikaltėliai, vertė žmogų prarasti sąžinė ir bet kokį padorumą. Daugelis kalinių neiškentę tokių sąlygų mirė. Tačiau Balio Sruogos, kuris buvo itin stipri asmenybė, moralės palaužti nesugebėjo net patys žiaurausi budeliai. Jo asmenybė, draugiškumas padėjo susirasti draugų, kurie neleido palūžti, o ironiškas požiūris leido pasijuokti iš žiaurių situacijų. ...... Toks pavyzdys rodo, kad nors ir įkalintas gyvuliškomis sąlygomis, žmogus neturi pats tapti gyvuliu. Visų antra, kad morališkai išliktų laisvas, individas stengiasi išgyventi per kūrybos prizmę. Kūryba žmogui leidžia pabėgti nuo žiauros realybės, išlieti savo skausmą, išreikšti mintis, siekius ir norus. Prievartos akivaizdoje individas turi pasirinkti dėl ko aukotis: dėl savo ar dėl kitų gerovės. Partizanai, kurie stojo ginti tėvynės, negalvodami aukojosi dėl tėvynės. Poetas, prozininkas, žemininkų kartos kūrėjas Bronius Krivickas, nors ir gavęs filosofinį išsilavinimą, taip pat buvo kovotojas už Lietuvos laisvę. Jis savo poezijoje atskleidžia vidinę savo, kaip partizano, būseną, ryžtą, užsidegimą kovai, šaiposi iš sovietinės tikrovės. Eilėraštyje „Partizano mirtis“ lyrinis subjektas įsisąmoninęs, kad gyvenimas yra trapus, priima mirtį kaip neišvengiamybę: „- Eikit čia jūs, Sibiro vilkai¡ /

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!