Žmogaus idealas pagal Sofoklio dramą ,,Antigonė‘‘

Viešoji kalba

Tema: Žmogaus idealas pagal Sofoklio dramą ,,Antigonė‘‘

Amžiams bėgant žmogaus idealo suvokimas keitėsi. Būdavo epochų, kuomet idealizuota narsa, jėga, patriotizmas, būta laikų, kai aukštintas mokslo siekimas, laisvė arba tikėjimas. Tačiau antikos kūrėjo Sofoklio tragedijose atskleistos vertybės ir sukurtas žmogaus idealas universalus ir nepavaldus laikui. Žmogaus idealas Antigonės tragedijoje reiškia aukščiausią savo ir artimųjų vertę, supratimą ir pagalbą kitam, pareigą tiesai ir teisingumui. Taigi šiandien savo kalboje pristatysiu, koks žmogaus idealas yra kuriamas Sofoklio tragedijoje „Antigonė“.

Žmonių gyvenimo pamatas – meilė. Tik mylėdamas žmogus jaučia savyje jėgą ir norą daryti gera. Meilė įprasmina žmogaus gyvenimą. Tad neretai kartu su meile greta eina ir pareiga, kuri kyla būtent iš meilės. Iš didelės meilės žmogus įsipareigoja savo artimiesiems ir dėl jų aukojasi. Mylėdamas savo artimą žmogus yra pasiryžęs jam atiduoti viską, netgi savo gyvybę. Mylinčiam žmogui svarbu artimojo likimas, tad toks žmogus daro viską, kad tik artimojo garbė ir gyvenimas būtų apginti. Būtent įsipareigojimai artimiesiems remiasi ypač didele ir viską pakeliančia meile. Toks pareigos suvokimas ir meilė regimas ir Sofoklio – žymaus graikų tragiko bei svarbaus visuomenės veikėjo tragedijoje „Antigonė“. Tragedijos autorius Sofoklis - žymiausias graikų tragikas, Atėnų pilietis. Jo tragedija pavadinta „Antigonė, yra vienas gražiausių pasaulio literatūroj moters paveikslų.

Tragedijoje atskleisto žmogaus idealo paveikslas paremtas labiausiai meilės, pareigos ir pasiaukojimo sąvokomis. Šie kilnūs jausmai tarpusavyje susipina ir kuria vaizdingą siužetą. Pagrindinė kūrinio veikėja Antigonė iš didelės meilės savo šeimai, įsipareigojimo jai, gina šeimos garbę, remdamasi svarbiausiomis protėvių tradicijomis ir papročiais. Antigonė šiame kūrinyje iškyla kaip savo šeimos gynėja, kuri yra drąsi, ryžtinga, suvokianti svarbiausias gyvenimo vertybes(nors ji – tik jauna mergaitė). Ji kovoja su savo dėde, valdovu Kreontu, bandydama apginti kovoje kritusio savo brolio Polineiko garbę. Antigonės broliai Eteoklis ir Polineikas susiginčija dėl valdžios ir vienas kitą šioje kovoje nužudo, o Kreontas įsako Polineiko nelaidoti. Antigonės požiūriu, taip yra paminamos svarbiausios žmonių vertybės ir tradicijos. Tad Antigonė, nepabijojusi despotiško Kreonto ir nepaklusdama abejotinoms nuostatoms, kyla į kovą dėl savo artimo garbės. Antigonė myli savo brolį Polineiką ir kaip artimas žmogus, dėl jo garbės kovoja: „Jokios nėr gėdos kraujo gimines mylėti.“. Tačiau ji pati žūsta bekovodama už tiesą, meilę ir pareigą. Antigonė neina į kompromisą, jai įsipareigojimas šeimai yra svarbesnis už savo gyvybę. Nepaklususi despotui, ištikima savo įsitikinimams, drąsi ir nepalaužiama, ji paaukoja savo gyvybę kaip didžiausia didvyrė. Antigonė, gindama bendražmogiškus idealus, amžinąsias vertybes - šeimą, meilę, pareigą, įkūnija universalų visiems laikams žmogaus idealą. Tuo tarpu Kreontas morališkai pralaimi kaip neteisingas ir aklas valdovas bei žmogus.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!