Žinių ir informacinė visuomenė

Be globalizacijos, dabar dažniausiai linksniuojamos sąvokos yra: žinių visuomenė, žinių ekonomika, informacinė visuomenė, informacinė ekonomika. Ką jos reiškia? Pirmiausia yra skirtumas tarp žinių ir informacijos. Turimos žinios leidžia atlikti intelektinius ir fizinius veiksmus ir iš esmės yra gebėjimas pažinti tikrovę. Tuo tarpu informacija yra struktūrizuoti duomenys, visiškai pasyvūs, kol jų nenaudoja kas nors, žinantis, kaip juos apdoroti ir interpretuoti. Informacijos reprodukavimas šiais laikais beveik nieko nekainuoja, kai tuo tarpu žinių skleidimas ir pažinimo sugebėjimų plėtra tebėra sudėtingas ir brangus procesas. Žiniomis grįsta veikla įmanoma, kai daug visuomenės narių susiburia žinioms gaminti ir atgaminti; visuomenė sukuria žinių cirkuliavimo ir apsikeitimo erdvę,o informacines technologijas panaudoja žiniomis tvirtinti ir perduoti. Taigi, visuomenė, kurioje daug veiklos sričių yra grindžiama žiniomis, vadinama žinių visuomene. Ekonomika, kurios dinamiką lemia investicijos ne į fizinį kapitalą, o į žinių kūrimą ir mokymą, yra žinių ekonomika. Jei visuomenė plačiai naudoja informacines technologijas, ji vadinama informacine visuomene. Visos šios sąvokos yra naujos, dar nenusistovėjusios; jomis apibrėžiami skirtingi objektai,todėl natūralu,kad egzistuoja skirtingų požiūrių į jas.
Išvada: Informacinė visuomenė – naujas gyvenimo būdas.
• nykstančios ribos raida.
Vienas iš faktorių, kurie taip spartina integraciją, yra informacijos ir komunikacijos technologijos. Todėl labiausiai šiuo metu vartojamas terminas ir yra – informacinė visuomenė. Matomi tokie trys ryškiausi pokyčiai:
1. Darbo rinkos transformacija (auga informacinės sferos, informacinių paslaugų paklausa ir pasiūla);
2. Mokslas vis labiau skverbiasi į mikro- bei makro- pasaulį, pasitelkdamas kompiuterinę registravimo techniką, dėl kompiuterių tinklų populiarėjimo “susispaudė” erdvė – žmonės bendrauja nepaisydami sienų ir atstumų, pasaulis tampa “globaliu kaimu”;
3. Tai lemia ir naujos socialinės kultūros formavimąsi, kai kur ji įvardijama kaip informacinė kultūra.
3. Pozityvieji bei negatyvieji žinių ir informacinės visuomenės aspektai
Jau anksčiau minėti procesai ir technologijų tobulėjimas atveria daug galimybių žmonėms. Žinios, prieinama informacija ir komunikacinės technologijos (kaip globalizacijos “vedliai”) turi didelį potencialą žmogiškajai raidai, nes suteikia informaciją, įgalinančią ir keliančią produktyvumą.Suteikti žinias yra svarbu, o gauti informaciją...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!