Zigmando Froido asmenybės teorija

Dar prieš įstodamas 1873 m. į Vienos universitetą, jaunasis Sigmundas Freudas pasižymėjo savarankiškumu ir talentu, kurie dažniauasiai būdingi iškiliems žmonėms. Jis turėjo nuostabią atmintį ir taip mėgo skaityti, kad kartą, negalėdamas pasotinti savo begalinio domėjimosi dramaturgais, poetas ir filosofais – Goetche, Shakespeare, Kantu, Hegeliu, Nietzsche, - nepaprastai įsiskolino knygynui.Būdamas paauglys, jis dažnai vakarieniaudavo savo mažyčiame miegamajame, kad kuo mažiau sugaištų mokymuisi skirto laiko.
Baigęs medicinos mokyklą, Freudas ėmėsi privačios praktikos, specializavosi nervinių sutrikimų srityje. Tačiau greitai jis susidūrė su pacientais, kurių sutrikimų nebuvo galima paaiškinti neurologiškai. Pastebėjęs, kad tokius požymius gali sukelti ir hipnozė, Freudas ėmė svarstyti, kad galbūt jų priežastis yra psichologinė, o ne fiziologinė. Šie svarstymai pasuko jo mąstymą tokia kryptimi, kuriai buvo lemta pakeisti žmonių sampratą apie save.
Savo pažiūras, kurios išsirutuliojo jam gydant ligonius ir analizuojant save, Freudas išdėstė 24 tomuose, kurie buvo išlesti nuo 1888 iki 1939 metų. Nors pirmosios jo knygos ,,Sapnų aiškinimas‘‘ (1900) per pirmuosius aštuonerius metus buvo parduota tik 600 egzempliorių, pamažėl ėmė daugėti jo idėjų šalininkų, o kartu ir aršių kritikų. Tačiau kol kas, neskubėdami vertinti Freudo teorijos, pamėginkime pažvelgti į viską jo akimis. Sunku keliuose puslapiuose apibendrinti tai, kas surašyta 24 tomuose, bet mes apibūdinsime Freudo psichonalitinę teriją – pirmąją išsamią asmenybės teorija .
Norėdamas tyrinėti galimas psichologines nervinių sutrikimų priežastis, Freudas keletą mėnesių praleido Paryžiuje, mokydamasis pas prancūzų neurologą Jeaną Charcot, kuris tokių sutrikimų šalinimui taikė hipnozę. Grižęs į Vieną, Freudas pradėjo hipnotizuoti savo pacientus, skatindamas juos hipnozės metu nesivaržant pasakoti viską apie save ir aplinkybes, susijusias su sutrikimo požymių pradžia. Dažnai pacientai kalbėdavo atvirai, retkarčiais hipnozės metu atrodydavo gana sumišę. Kartais jų simptomai susilpnėdavo ar netgi išnykdavo.
Būtent taip Freudas „atrado“ pasąmonę. Dėliodamas savo pacientų pasakojimus apie jų gyvenimą, jis nutarė, kad vienos rankos nejautrą galėjo sukelti, tarkime, baimė paliesti savo lytinius organus; kad aklumo ar kurtumo priežastis galėjo būti nenoras matyti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!