Žemo dažnio galios stiprintuvas bei jo parametrai

ĮVADAS Stiprintuvas tai įtaisas skirtas signalo padidinimui maitinimo šaltinio sąskaita. Stiprintuvai būna įvairių rūšiu tai : įtampos, srovės ir galios. Priklausomai nuo stiprinamų dažniu diapazoną jie skirstomi : į nuolatinės srovės stiprintuvus ( silpnus elektrinius virpesius , žemų (garsinio), ir aukštus dažnius). Stiprintuvai būna tranzistoriniai ir liampiniai. Paprastas stiprintuvas dažniausiai turi viena aktyvųjį elėmenta: bipoliarinė lempa arba lauko tranzistorius. Į stiprintuvo grandinė įeina: tranzistorius, maitinimo šaltinio grandinė ir grandinė su apkrovos varža Rap . Pagrindiniais parametrais, kurie charakterizuoja schema yra: stiprinimo keficientas įėjimo ir išėjimo varžos. Ne mažiau svarbesnis stiprintuvo parametru yra dažninę charakteristika , parodanti priklausomybę stiprinimo koeficiento nuo įėjimo sinusinio signalo dažnio. Dažniu pralaidumo juosta yra svarbus visų stiprintuvų parametrų. DARBO TIKSLAI Šiame kursiniame darbe “ Žemo dažnio galios stiprintuvas“, reikia paskaičiuoti visus stiprintuvo parametrus, parinkti maitinimo šaltinio įtampą, išėjimo pakopos darbo režimą, parinkti tranzistoriu tipus, apskaičiuoti schemos komponentus, apskaičiuoti įėjimo varžą ir įėjimo galią. STIPRINTUVO APIBRĖŽTIS, SAVYBĖS IR NAUDOJIMO SRITYS Stiprintuvu vadinamas įtaisas, padidinantis elektrinio signalo galią, bet nepakeičiantis jo formos. Galia padidinama vartojant maitinimo šaltinio energiją. Taigi į stiprintuvą galima žiūrėti kaip į elektroninį reguliatorių, kurio įėjimo signalas valdo į apkrovą einantį maitinimo šaltinio energijos srautą. Stiprintuvas iš esmės skiriasi nuo pasyviųjų keturpolių, pavyzdžiui transformatorių, tuo, kad pastarieji, nors ir gali padidinti signalo įtampą arba srovę, nepakeisdami jo formos, bet išėjimo galia visada būna mažesnė už įėjimo galią (dėl galios nuostolių transformatoriuje). Taigi visi stiprintuvai priklauso aktyviųjų keturpolių klasei. Svarbiausios stiprintuvų savybės yra šios: 1. Didelis jautrumas. Šiuolaikiniai silpnų signalų stiprintuvai reaguoja į 10-17 A sroves ir 10-10 V įtampas. Visi neelektroniniai elektrinių signalų stiprintuvai (elektromašininiai, dielektriniai, magnetiniai ir kt.) nereaguoja į tokius silpnus signalus. Jautriausi galvanometrai gali matuoti tik 10-12 A sroves. 2. Mažas inertiškumas. Greitaveikių elektroninių stiprintuvų reakcijos laikas — vos 10-10 s. Kitokių, neelektroninių, įtaisų reakcijos laikas yra gerokai ilgesnis. 3. Lengvai keičiami parametrai ir charakteristikos. Tam dažnai pakanka pakeisti vieną ar kelis rezistorius. 4. Maži matmenys ir palyginti nedidelė kaina. Šiuolaikiniai integriniai stiprintuvai, kurių stiprinimo koeficientas siekia šimtus tūkstančių ir daugiau, tėra kelių mm3 tūrio, o jų kaina maždaug prilygsta atskirame korpuse sumontuoto tranzistoriaus kainai. Dėl minėtųjų savybių elektroniniai stiprintuvai ne tik nukonkuravo kitų tipų stiprintuvus, bet daug kur tapo nepakeičiami. Jie plačiai naudojami matavimo aparatūroje — elektroniniuose voltmetruose, ampermetruose, ommetruose, oscilografuose, generatoriuose ir kt., radioelektroniniuose įrenginiuose — radijo imtuvuose, siųstuvuose, televizijos aparatūroje ir kt., ryšių technikoje — telefonų stiprintuvuose, modemuose ir kt., analoginėse ir hibridinėse skaičiavimo mašinose ir kt., automatikos bei telemechanikos įtaisuose, įvairioje medicininėje aparatūroje ir kt. STIPRINTUVŲ KLASIFIKACIJA Pagal naudojamų elektroninių prietaisų tipą stiprintuvai skirstomi į puslaidininkinius ir vakuuminius (lempinius). Šiuo metu plačiausiai naudojami puslaidininkiniai stiprintuvai, kurių pagrindinis elementas yra tranzistorius. Masiškai gaminami integriniai puslaidininkiniai stiprintuvai, dažniausiai vadinami operaciniais ir naudojami automatikos, matavimo, skaičiavimo bei radiotechninėje aparatūroje. Vakuuminių stiprintuvų pagrindinis elementas — elektroninė lempa. Naudojama, kur aukšta aplinkos temperatūra, veikia stipri radiacija ar signalų galia siekia kilovatą ir daugiau. Pastaruoju metu vis daugiau atsiranda modernių lempinių stiprintuvų. Jų gabaritai ir vartojamoji galia stipriai sumažėjo palyginti su pirmtakais. Lempiniai stiprintuvai turi žymiai geresnę temperatūrinę stabilizaciją, taip pat mažesnius netiesinius iškraipymus. Yra sukurta stiprintuvų ir su kitokiais elektroniniais prietaisais, pavyzdžiui, tiratronais, chimtronais, kriotronais ir kt. Tačiau su tokiais stiprintuvais kol kas tik atliekami bandymai ir jų praktinio taikymo perspektyva neaiški. Pagal signalų pobūdį stiprintuvai skirstomi į nuolatinės srovės ar įtampos ir kintamosios srovės ar įtampos stiprintuvus. Kad būtų trumpiau, juos vadinsime tiesiog nuolatinio signalo stiprintuvais ir kintamojo signalo stiprintuvais. Universalūs yra nuolatinio signalo stiprintuvai, nes jie įgali stiprinti tiek nuolatinius (lėtai kintančius), tiek kintamuosius signalus. Tačiau dėl aktyviųjų elementų parametrų nepastovumo, maitinimo įtampų svyravimo ir kitų priežasčių juos sunku pritaikyti labai silpniems signalams stiprinti. Šiuo požiūriu kintamojo signalo stiprintuvai yra pranašesni, nes jie turi tarp atskirų, nuosekliai sujungtų, stiprinimo pakopų ryšio grandis, nepraleidžiančias nuolatinių dedamųjų (pvz., RC grandis, tranformatorius ar kt.). Todėl kintamojo signalo stiprintuvų neveikia įvairūs lėtai kintantys trukdžiai ar kitokie poveikiai, kaip, pavyzdžiui, termoelek trovaros jėgos, lėti maitinimo įtampų pokyčiai bei kt., ir juos lengviau pritaikyti silpniems kintamiesiems signalams stiprinti. Siekiant panaudoti kintamojo signalo stiprintuvus labai silpniems ir lėtai kintantiems signalams stiprinti, sukurti vadinamieji modeminiai stiprintuvai. Juose nuolatinis signalas pirmiausia paverčiamas kintamuoju, t. y. moduliuojamas (naudojama amplitudinė moduliacija), po to stiprinamas kintamojo signalo stiprintuvu. Sustiprintas kintamasis signalas vėl paverčiamas nuolatiniu, t. y. demoduliuojamas, ir filtruojamas. Nors modeminiai stiprintuvai yra palyginti sudėtingi, o jų moduliatoriai dažnai kaprizingi (ypač su elektromechaninėmis relėmis), tokie stiprintuvai naudojami biologinėse, fiziologinėse ir kitose laboratorijose labai silpniems ir lėtai kintantiems signalams tirti. Prie kintamojo signalo stiprintuvų priklauso siaurajuosčiai ir rezonansiniai stiprintuvai. Jie stiprina tik tam tikro dažnio (teisingiau, siauros dažnių juostos) signalus ir yra plačiai naudojami radiotechnikoje. Prie jų taip pat priskiriami ir plačiajuosčiai (arba impulsiniai) stiprintuvai. Pagal stiprintuvo įėjimo ir išėjimo vidinių varžų rin ir rex ir signalo šaltinio vidinės varžos rs bei apkrovos varžos Ra santykius, stiprintuvai skirstomi į: 1. įtampos, kai rin>>rs ir Ra>>rex; 2. srovės, kai rin>rex; 3. galios, kai rinrs ir Rarex. Dažnai stiprintuvai būna mišrūs. Pavyzdžiui, kai įėjimo kontūrui galioja nelygybė rin>rs, o išėjimo — Ra Kr; Randame NGR kooficienta; ==== 0,003; Randame GR rezistoriaus R5 varžą; R5 === 0,35, paimame R5 = 0,47; Randame droselio varžą; r=== == 85; Rezistoriaus R6 varža bus; R6 ===13,7; paimame R6 = 15; Randame ŽDS Rinž; Rinž ====13,61; Randame C2 talpą; C2===6,3; Randame C3 talpą; C3, paimame C3 = 100; Jeigu Rexd nežinome, tai Rex = 0. DARBO REZULTATAI Zona Žynuo Pavadinimas Kiekis Nuoroda Kondensatoriai C1 Jamicon 22010% 1 C2 Jamicon 6,310% 1 C3 Jamicon 9310% 1 Rezistoriai R1;R4 RM025 4305% 2 R2;R3 RM025 305% 2 R5 RM025 0,475% 1 R6 RM025 155% 1 Tranzistoriai VT1 Tranzistorius 2N6126 1 VT2 Tranzistorius 2N4923 1 VT3 Tranzistorius ГТ406А 1 Kiti elementai BA GARSIAKALBIS PJ K50WP 8 2/3 W 1 Ldr Droselis 4,7 H 1 VIKO KP65301T201 Keit Lapas Dokumento Nr Parašas Data Studentas J. Šnurovas ŽEMO DAŽNIO GALIOS STIPRINTUVAS Elementų sąrašas Raidė Lapas Lapų Vadovas V.Kravčiūnas 1 1 ET 06 B IŠVADOS Šio kursinio darbo metu aš labiau susipažinau su žemo dažnio galios stiprintuvu. Išmokau skaičiuoti stiprintuvo harakteristikas, sužinojau kaip reikia išrinkti tranzistorius, taip pat parinkau tranzistorius visam galios stiprintuvui, parinkau maitinimo šaltinį, sužinojau išėjimo pakopos darbo režimą, apskaičiavau schemos komponentus, apskaičiuoti įėjimo varžą ir įėjimo galią. Kaip išaiškėjo darbo metu, ši shema napakankamai gėrai stiprina, kai stiprintuvas dirba atsiranda trugdžiai, ir iškraipimai. INFORMACIJOS ŠALTINIAI 1. Barkanas V., Ždanovas V. Radijo imtuvai. V., 1982. 2. Вайсбурд Ф. И., Панаев Г. А. Электронные приборы и усилители. М., 1987. 3. Geišunskis B. Elektronikos pagrindai. – V., 1981. 4. Головин О. В., Кубицкий А. А., Электронные усилители. M., 1983.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!