Tranzistorinio galios stiprintuvo su paprastu išėjimu į anteną tyrimas 2

E.Radavičius VR-0 LABORATORINIS DARBAS Nr. TRANZISTORINIO GALIOS STIPRINTUVO SU SUDĖTINGU IŠĖJIMU Į ANTENĄ TYRIMAS Darbo tikslas: išmokti suderinti siųstuvo laipsnį su sudėtingu išėjimu į anteną, išsiaiškinti energetinių laipsnio savybių kitimo priklausomybę nuo ryšio stiprumo su antena. Darbo užduotis: 1. Išmokti suderinti generatorių su sudėtingu išėjimu į anteną. 2. Sudaryti energetines generatoriaus priklausomybes: Uk=f(Xr); Ura=f(Xr); Iko=f(Xr). 3. Paskaičiuoti ir nubraižyti tokių energetinių priklausomybių grafikus P~A; Po; P~k; Pk; ; k; b=f(Xr) Matavimų ir skaičiavimų rezultatai: Lentelė Nr.1 Kai Umb=0,8V; Ib0 = 0,55mA; Uk =260mV; Ek =14V; Tiriami parametrai Rišys su antena 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Matuota Ura(V) 0 1,1 1,58 1,7 1,7 1,65 1,6 1,55 1,49 1,44 Uk(mV) 26 250 210 175 140 128 105 90 85 80 Iko(mV) 120 120 118,5 111 105 97,5 90 90 82,5 82,5 Ek(V) 14 14 14 14 14 14 14 14 14 14 Skaičiuota P~A(W) 0 0,121 0,250 0,289 0,289 0,272 0,256 0,240 0,222 0,207 P~k(W) 0,000 0,156 0,274 0,306 0,300 0,281 0,262 0,245 0,226 0,211 Pkont.(W) 0,000 0,035 0,025 0,017 0,011 0,009 0,006 0,005 0,004 0,004 Po(W) 1,68 1,68 1,659 1,554 1,47 1,365 1,26 1,26 1,155 1,155 Pk(W) 1,680 1,524 1,385 1,248 1,170 1,084 0,998 1,015 0,929 0,944 % 0,02% 9,27% 16,52% 19,69% 20,40% 20,61% 20,80% 19,42% 19,57% 18,26% k % 0% 77,70% 91,06% 94,44% 96,37% 96,76% 97,66% 98,16% 98,22% 98,31% b % 0% 7,20% 15,05% 18,60% 19,66% 19,95% 20,32% 19,07% 19,22% 17,95% Skaičiavimams naudojamos formulės: RA=10- antenos varža R=1.8- matavimo varža Galinių laipsnių apkrovimo charakteristikos: Naudoti prietaisai: Milivoltmetras B3-38A Milivoltmetras B3-38 Maitinimo šaltinis M42100 Maketas Atsakymai į kontrolinius klausimus: 1. Kaip pasikeis generatoriaus rėžimas užtrumpinus RA ? Pereis į neįtemptą (RA=0, Roe=pradinei xxx, P~A=0, P~k= ) 2. Į kokį rėžimą pereis generatorius nutrūkus anteniniam kontūrui? Pertemtą (RA=, Roe=, P~A=0, P~K=Pkont) 3. Ar priklauso derinimo elemento charakteris Xd nuo antenos varžos charakterio? Derinimo elemento charakteris Xd priklauso nuo antenos varžos charakterio taip: jei antenos varžos charakteris talpinis, tai Xd – induktyvinis ir atvirkščiai. 4. Kokiu tikslu jungia papildomi kondensatoriai nuosekliai ir lygiagrečiai antenai? Papildomi kondensatoriai jungiami lygiagrečiai ir nuosekliai antenai tam, kad padaryti antenos varžos charakterį talpiniu, nes diapazoniniame siųstuve antena paprastai derinama induktyvumo pagalba. 5. Kodėl retai naudojama paprasto (tiesioginio) ryšio su antena schema? Retai naudojama todėl, kad joje yra tik vienas kontūras, todėl aukštesnės harmonikos blogai nufiltruojamos ir patenka į anteną. Generatoriaus rėžimas labai priklauso nuo antenos parametrų; jiems svyruojant kontūras išsiderina. Atjungus anteną, visa iš maitinimo šaltinio imama energija išsiskiria kolektoriuje šilumos pavidale. 6. Kaip atliekamas laipsnio su sudėtingu išėjimu į anteną derinimas? Parenkamas silpnas ryšys su antena, tam tikslui rankenėlė “ Ryšys II” pastatoma į padėtį 3-5 laipsniai, taip kad voltmetras “Ura” rodytų volto dalis. Kolektorinis kontūras rezonansui derinamas pagal “Uk” maksimumą, anteninis kontūras- pagal “Ura” maksimumą ir didinti ryšį. 7. Kas tai yra optimalus ryšys su antena? Optimalaus ryšio atveju (Xr=Xr.opt) galinio laipsnio apkrovimas yra kritinis, galinio laipsnio atiduodama energija ir perduodamos į anteną galios yra didžiausios. 8. Kokiam esant ryšiui su antena atliekamas kolektorinio ir anteninio kontūrų derinimas? Derinimas atliekamas esant Xr

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!