Žemės atmosfera

Šiauliai, 2007 m.
Visi gyvybiniai procesai Žemėje yra susiję su atmosfera. Ji apsaugo mūsų planetą nuo ultravioletinių, rentgeno, gama ir kitų gyvybei kenksmingų kosminių spindulių, meteoritų smūgių. Be šio oro gaubto paviršiuje temperatūra per parą svyruotų apie 200º C, išgaruotų vandenynai ir išnyktų gyvybė. Atmosfera sulaiko Žemės šilumos spinduliavimą ir neleidžia paviršiui naktį atvėsti, dėl jos cirkuliacijos pernešama šiluma ir drėgmė. Be atmosferos nebūtų sąlygų vystytis organiniam pasauliui ir žmogui.
Seniausios Žemės uolienos, susiformavusios prieš 4,2-3,5 milijardo metų, byloja apie redukcines to meto sąlygas. Manoma, kad tada atmosferą sudarė grynas vandenilis ir vandenilio junginiai su azotu ( amoniakas ) bei su anglimi ( metanas ). Tai galėjo būti iš Saulės ištryškusios proplanetinės medžiagos arba iš Žemės gelmių išsiveržusios dujos. Tačiau netrukus šią pirmykštę atmosferą nupūtė Saulės vėjas, ir tam tikrą laiką planeta galėjo būti visai be atmosferos. [1;2]
Kita hipotezė teigia, kad didelė Žemės masė sukaupė milžiniškus vidinio karščio kiekius, dėl kurių galėjo išsilydyti gelmės, vyko vulkanizmas ir išsiskyrė įvairios dujos. Veikiamos aukštos temperatūros, slėgio ir chemiškai aktyvios aplinkos, medžiagos skilo, išsiskyrė vandenilis, azotas, anglies monoksidas ir dioksidas, vanduo. Kylanti magma šiuos elementus išnešė į paviršių, kur susidarė įvairūs junginiai. Taip pradėjo formuotis atmosfera, susidedanti iš metano, vandens garų, amoniako, vandenilio, azoto ir nedidelio anglies monoksido bei dioksido kiekio.
Pirminėje atmosferoje nebuvo laisvo deguonies - jis visas įėjo į įvairių cheminių junginių sudėtį. [2] Kosminio spinduliavimo veikiami, vandens garai pradėjo skaidytis į vandenilį ir deguonį. Šiame antrajame Žemės dujinės skraistės formavimosi etape atmosferos sudėtį jau ėmė keisti primityviausi anaerobiniai organizmai. Jie baigė eikvoti dar likusį metaną, mažino vandenilio ir didino azoto bei anglies dioksido kiekį. [1]
Manoma, kad primityvioji gyvybė atsirado maždaug prieš 3,5 mln. metų šiltų, seklių vandenynų dugne. Neorganinėmis medžiagomis mintantys gyviai pradėjo išskirti deguonį. Nemažas jo kiekis išsiskyrė iš vandens, veikiant ultravioletiniams spinduliams, oksiduojantis geležiai su deguonimi, esančiu jūros dugne. [2]
Ilgainiui anglies...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!