Marsas, Marso atmosfera, palydovai

MARSAS Marsas - ketvirtoji pagal atstumą nuo Saules planeta. Planetos pavadinimas kilęs nuo romėnų karo dievo Marso. Marsas taip pat vadinamas “raudonąja planeta” dėl jo rausvo atspalvio naktį žiūrint iš Žemės. Marsas turi du palydovus – Fobą ir Deimą, kurių forma netaisyklinga, dėl to manoma, kad tai “pasigauti” asteroidai. Panašiai kaip priešdėlis geo- kalbant apie dalykus, susijusius su Žeme, o Marso atžvilgiu naudojamas priedelis areo-, pvz., aerologija, kaip geologijos atitikmuo. Marsas skrieja aplink Saulę elipsine orbita vidutiniu 24.1 km/s greičiu. Nuotolis nuo Saules kinta nuo 207 iki 249 milijonu km. Saulę jis apskrieja per 1.9 metų, o geriausiai matomas opozicijų metu. Jei opozicijos metu Žemė yra toliausiai nuo Saules, o Marsas arčiausiai jos, įvyksta didžioji opozicija, kuri pasikartoja vidutiniškai kas 14 metų. Didžiosios opozicijos metu atstumas tarp Marso ir Žemės būna mažiausais (55mln. Km.), Marso diskas matomas 25 kampu, jo spindesys siekia -2 ryški. Paros trukmė Marse yra tik pusvalandžiu ilgesnė nei para Žemėje (24.62val.). Panašus į Žemės ir orbitos posvyris į ekliptikos (sukimosi) plokštumą (25.2°), todėl Marse, kaip ir Žemėje, keičiasi metų laikai. Atmosfera labai reta, jos slėgis 170 kartų nei Žemėje. Temperatūra ties planetos pusiauju naktį nukrinta iki 170 K (-103°C), dieną pakyla iki 290 K (+17°C); ties ašigaliais vidutinė temperatūra vasarą būna apie -75°C, o žiemą apie -125°C. JUDĖJIMAS Aplink Saule Marsas skrieja epilipsės formos orbita, kurios viename židinyje yra Saulė. Dėl to Marso nuotolis nuo Saulės kinta nuo 206 iki 250 milijonu kilometrų. Planetos orbita pasvirusi į ekliptikos plokštumą (ta plokštuma Žemė skrieja aplink Saulę) 1.85°. Saulę Marsas apskrieja per 686 dienas ir 23 valandas, vidutiniu 24 km/h greičiu. Būdamas arčiausiai Saulės Marsas orbitoje skrieja maksimaliu 26.5 km/s, o toliausiai Saulės- 21.9 km/s greičiu. Kas 780 dienų (du metai ir septynios savaitės) Marsas būna opozicijoje ir priartėdamas arčiausiai Žemės, apie 80 000 000 km. Tuomet planeta ir Saulė, iš Žemės žiūrint, būna priešingose pusėse, bei tuo metu nakties danguje spindi kaip -3/-1 ryškio žvaigždė. Maždaug kas 14 metu įvyksta didžioji Marso opozicija, kai Žemė atsiduria afelyje, o Marsas- perihelyje. Taip ir įvyko 2003m. 2003m. rugpjūčio 27d. Marsas prie Žemės buvo priartėjęs arčiausiai per paskutinius 60000 metų, atstumas iki jo tesiekė 55,758,006 km. Apskaičiuota, jog paskutinį kartą taip arti priartėjęs Marsas buvo 57617 m. prieš mūsų era. Atsižvelgiant į Marso opozicijas, mokslininkai nustato kosminiu aparatu, skrendančiu Marso tyrinėti, paleidimo laiką ir orbitą. Marso opozicijos PAVIRŠIUS Marso paviršiuje daug katerių, yra kanjonų, plokštikalnių, lygumų, ugnikalnių. Vidutinis aukščių skirtumas apie 10 km. Kalnuotos Marso sritys meteoritiniu krateriu nusėtos daugiau, nei žemumos, kurių daugiau siauriniame pusrutulyje. Nulinio aukscio pavirsiumi Marse laikoma ta vieta, kurios planetos spindulys yra 3394 m. Kalnuotos sritys virs nulinio lygio iškyla apie 4-6 km. Bei primena žemynus. Auksciausi planetos kalnai yra 4 ugnikalniai (Olimpas, Arsija, Askreja ir Povas), esantys Tarsidos srityje, o jų aukštis siekia 26-27 km, pagrindo skersmuo 500-600 km, kraterių skersmuo 60-100 km. Planetos plutoje yra didžiulių plyšių ir sprudžių; didžiausia yra 4000 km ilgio, 100 km plocio ir iki 6 km gylio Marinerio kanjonų sistema (Marinerio slenis), besitęsiantis beveik lygiagreciai planetos pusiaujui. Vietomis vingiuoja sausos upių vagos. Marso pietų pusrutulis apie 3 km aukstesnis, negu siaurinis, be to, pietiniame pusrutulyje žymiai daugiau kraterių. Ties vienu iš ašigalių Marse visada būna balta dėmė, kurios dydis kinta keičiantis metų laikams. Žiema tokia asigalinė dėme pasiekia net 60° platumą. Dabar yra sudaryti detalūs Marso „Žemėlapiai“- marsalopiai. Visas planetos paviršius padalytas į 30 geometriškai taisyklingų rajonų, turincių pavadinimus. Jų pavadinimai buvo suteikti dar tais laikais, kai planeta buvo tik stebima teleskopais iš Žemės. Didžiausi krateriai (kurių skersmuo siekia 100 km ir daugiau), pavadinti mokslininkų, tyrusių Marsą, vardais, o mazesnieji- įvairių Žemės miestų pavadinimais. Ižymiausias Marso paviršiaus darinys – Marso sfinksas, apšviestas Saulės, primenantis žmogaus veido forma. ATMOSFERA Marso atmosfera sudaro anglies dioksidas (95%), azotas (2.5%), argonas (15%), deguonis (0.1%), vandens garai (

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!