Žemdirbystė ir jos raida Lietuvoje

Archeologinės iškasenos rodo, kad Lietuvos teritorijoje žemdirbystė paplito, baigiantis neolitui ( III t-mečio pr. m. e. pab.).Pirmieji žemės dirbimo įrankiai buvo medinės lazdos, kauliniai, raginiai ir akmeniniai kirviai, peiliai, kapliai. Jais buvo galima įdirbti tik nedidelius lengvesnės žemės plotelius. Tokia žemdirbystė vadinama kapline. Neolito pabaigoje buvo auginami miežiai, soros, dvigrūdžiai ir keturgrūdžiai kviečiai, žirniai, pupos. Mažai derlingos jaurinės dirvos netręšiamos greitai nusialindavo. Buvo pastebėta, kad išdegusio miško vietoje pasėti augalai geriau dera, negu nuo seno dirbamuose žemės plotuose. Degimų žemę lengviau ir įdirbti. Todėl buvo pradėta deginti miškus ir gaisravietėse sėti kultūrinius augalus. Taip neolito pabaigoje atsirado lydiminė žemdirbystė.
• Archeologinės iškasenos rodo, kad Lietuvos teritorijoje žemdirbystė paplito, baigiantis neolitui ( III t-mečio pr. m. e. pab.).Pirmieji žemės dirbimo įrankiai buvo medinės lazdos, kauliniai, raginiai ir akmeniniai kirviai, peiliai, kapliai. Jais buvo galima įdirbti tik nedidelius lengvesnės žemės plotelius. Tokia žemdirbystė vadinama kapline. Neolito pabaigoje buvo auginami miežiai, soros, dvigrūdžiai ir keturgrūdžiai kviečiai, žirniai, pupos. Mažai derlingos jaurinės dirvos netręšiamos greitai nusialindavo. Buvo pastebėta, kad išdegusio miško vietoje pasėti augalai geriau dera, negu nuo seno dirbamuose žemės plotuose. Degimų žemę lengviau ir įdirbti. Todėl buvo pradėta deginti miškus ir gaisravietėse sėti kultūrinius augalus. Taip neolito pabaigoje atsirado lydiminė žemdirbystė.
Pirmaisiais sėjos metais lydimo javų pasėliais duodavo nemažą derlių; vėliau jis labai sumažėdavo. Įdirbtame lydime javai buvo auginami 3-4 metus. Sumažėjus dirvos derlingumui, lydimas ilgam laikui buvo užleidžiamas mišku. Lydiminė žemdirbystė ėmė sparčiau vystytis, atsiradus metaliniams įrankiams – žalvario, geležies amžiuje. Žemei dirbti pradėta naudoti geležinius kaplius. Kapliais įdirbtą žemę purendavo iš eglių viršūnių padarytomis akėčiomis, arba ,,šakočiais”. Lydimui paruošti reikia daug darbo jėgos, todėl kolektyviai dirbdavo visi didelės patriarchalinės šeimos nariai.
• Pirmaisiais sėjos metais lydimo javų pasėliais duodavo nemažą derlių; vėliau jis labai sumažėdavo. Įdirbtame lydime javai buvo auginami 3-4 metus. Sumažėjus dirvos derlingumui, lydimas ilgam laikui buvo užleidžiamas mišku. Lydiminė žemdirbystė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!