Žemaitės apsakymas “Marti”

“Marti” – XIX a. pab.-XX a. pr. lietuvių rašytojos Žemaitės (tikr. Julijos Beniševičiūtės-Žymantienės (1845-1921)), priskiriamõs realizmo srovei, bet neatmetančios ir švietėjiškos literatūros tendencijų, vienas chrestomatinių kūrinių. Nagrinėjamas apsakymas yra iš ciklo “Laimė nutekėjimo”, kuriame, kaip nurodo Lietuvių literatūros enciklopedija, autorė “vaizdavo kaimo santuokas, įtikinėdama, kad geros tos, kai tuokiamasi iš meilės, blogos, kai nauda aptemdo protą. Apsakymų cikle Laimė nutekėjimo [Žemaitė] rodė pastarųjų pasekmes: tėvo išvarytos už neapatikusio, sunkiai dirbusios, nemokšiškai slaugytos mirtis gimdant (Marti); brandaus ūkininko, vedusio tinginę, nusigėrimas iš sielvarto (Petras Kurmelis)1” ir kt. Dar enciklopedijos straipsnyje teigiama, jog rašytoja, “būdama švietėja, kaip ir dauguma varpininkų, tikėjo, kad blogis nugalimas, ir žmogus tobulėja, tačiau tikėjo daugiau teoriškai. Vaizdavo vienas kitą auklėjančius ir neperauklėjančius veikėjus. Matė suskilusį į nesusikalbančias priešybes pasaulį, pašieptiną dėl žmonių neprotingumo”2. Iš tiesų panašiai juk esama ir “Marčioje”. Katrė iš esmės bando perauklėti Vingių šeimą ir šis jos bandymas yra veikėjos nuolatinė tragedija, o baigiasi jis nesėkme.
Šio darbo tikslas – detaliai aptarti kai kuriuos teigiamus ir neigiamus kūrinio herojus, pažiūrėti, kuo apsakymas artimas XIX a. viduryje Lietuvoje klestėjusiai didaktinei prozai, nes tai svarbu veikėjų charakteristikoms, ir apskritai, analizuojant bei interpretuojant, išryškinti vieną ar kitą detalę, padėsiančią geriau suprasti patį žinomiausią Žemaitės apsakymą.
Pasakojimas prasideda, o iš esmės ir vėliau visas jo veiksmas vyksta antagonistų pusėje vienerius metus. Jau pirmuose puslapiuose pradeda ryškėti kupinas nedarnos, netvarkos, tarpusavio nesusišnekėjimo Vingių gyvenimas, šį žodį vartojant tiek dabartine, tiek senąja, sodybos, prasme. Vingiai – visų kaimiškų ydų koncentratas, “sūrus rasalas”, kaip pasakyta Žemaitės. Vingių blogybės – tai tinginystė, šeimos galvos pamėgta degtinė ir dėl jos atsiradusios skolos, netvarkingumas, atžarumas, nuolaidžiavimas bei pataikavimas savo sūnui tinginiui Jonui, žiaurumas ir kt. Matome, kokia iš anksto prieš Jono vedybas nusistačiusi senoji Vingienė. Ji nenori “ponios ant savo galvos”, nes iš marčios matyt senatvėje tikisi blogo apsiėjimo, matuoja visus žmones savo matu. Tačiau pagrindinė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!