Žaliavos, jų strateginė ir ekonominė reikšmė. Energetinės ir nerūdinės žaliavos

Žaliavos — tai medžiagos, naudojamos pramoniniams gaminiams gauti. Tai svarbiausias technologinio proceso elementas. Nuo jų kokybės priklauso gaminamo produkto kokybė ir kaina. Gamybos procese ža1iavos, iki tapdamos produktu, turi pereiti keletą perdirbimo stadijų. Medžiaga, gauta tarpinėje stadijoje, vadinama tarpiniu produktu, o galutinėje stadijoje — produktu. Gaminant pagrindinį produktą, dažnai susidaro medžiagos, vadinamos atliekomis. Kitose gamybose kaip žaliava naudojamos atliekos vadinamos šalutiniu produktu.
◦ gyvulinės.
◦ skystos (nafta),
◦ dujinės (oras, gamtinės dujos).
Pagal sudėtį žaliavos skirstomos į:
◦ organines,
◦ neorganines.
Mineralinės ža1iavos savo ruoštu skirstomos į:
◦ rūdines,
◦ nerūdines,
◦ degiąsias (organines).
Vyrauja mineralinės žaliavos, t.y. naudingosios žemės gelmių iškasenos.
Rūdinėmis mineralinėmis ža1iavomis vadinamos uolienos arba mineralų agregatai, turintys metalų, kurie gali būti išskirti gryni.Jas sudaro vieno arba kelių metalų oksidai, sulfidai ir kiti junginiai. Šios medžiagos yra pagrindinis metalų gamybos ša1tinis. Lietuva —1ygumų ša1is, todėl joje nėra gausių rūdinių žaliavų klodų. Tiesa, geologai tvirtina, jog Dzūkijoje esama nemažų geležies, urano rūdų klodų.
Nerūdinėmis vadinamos visos neorganines naudingosios Žemės gelmių iškasenos. Pavyzdžiui: statybinės medžiagos (žvyras, smėlis, molis, statybiniai akmenys, klintys), neperdirbamos pramoninės ža1iavos (žėrutis, grafitas, asbestas), perdirbamos mineralinės žaliavos (valgomoji druska, salietra, apatitai, fosforitai).
Degiųjų žaliavų grupei priklauso medžiagos, kurios gali būti naudojamos kaip kuras. Tai akmens anglys, degieji skalūnai, nafta ir gamtinės dujos. Taigi degiosios žaliavos naudojamos kaip energijos ša1tinis, tačiau jos gali būti ir vertinga cheminė žaliava. Tačiau jų Lietuvoje nėra daug. Tik vakarinėje dalyje rasta nedidelių labai geros kokybės naftos telkinių.
Nemineralinės žaliavos — oras ir vanduo. Tai pačios universaliausios žaliavos. Oro deguonis vartojamas oksidacijos (pvz., kuro) reakcijomis, oro azotas — amoniako sintezei. Oru aušinamas vanduo ir kiti skysčiai (aušinimo bokštuose) ir dujos — šilumokaičiuose. Karštu oru lydomi skysčiai arba dujos.
Augalinės ir gyvulinės ža1iavos - mediena, medvilnė, aliejai ir riebalai, pienas, oda, vilna ir kt.
Svarbiausios ža1iavų plėtojimo tendencijos yra šios:
1) pigesnių ža1iavų ieškojimas ir jų vartojimas;
2) koncentruotų (sodrintų) ža1iavų vartojimas;
3) kompleksinis ža1iavų perdirbimas;
4) maistinių ža1iavų pakeitimas nemaistinėmis ir auga1inių ža1iavų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!